Šang dinastija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šang (Shang) dinastija (商朝) – pirmoji istorinė Kinijos dinastija. Tradiciškai manoma, kad ji valdė apie 1600–1046 m. pr. m. e. Šang dinastija į valdžią atėjo po legendinės Sia dinastijos, po jos ėmė valdyti Džou dinastija. Vėlyvasis Šang laikotarpis vadinamas In (Yin) (殷代). Tuo metu dinastijos sostinė buvo netoli dabartinio Anjango.
[taisyti] Kultūra
Apie Šang daugiausiai sužinome iš radinių: bronzos dirbinių bei būrimo kaulų. Iš In laikotarpio išliko rašytinių šaltinių, kuriuose randama žinių apie to meto politiką, ekonomiką, kultūrą, religiją, geografiją, astronomiją, meną, mediciną.
Aristokratija gyvendavo aptvertuose miestuose, turėjo kovos vežimus. Ją išlaikė valstietija – tai rodo, kad visuomenė buvo jau gana stratifikuota.
Šang astronomai atrado Marsą, įvairių kometų. Sukurta daug muzikos instrumentų.
Svarbi Šang laikotarpio naujovė – bronza ir gaminiai iš jos. Bronziniai indai naudoti aukojimuose. Ritualiniai indai dažnai būdavo puošti taotie kaukėmis. Vėlyvajam Šang būdingas dekoravimas simetriškomis gyvūnų figūromis.
Šang religija buvo šamanistinio pobūdžio. Stiprus protėvių kultas. Svarbiausi aukojimai būdavo susiję su mirusiais valdovais. Hierarchijos viršūnėje buvo Šangdi – „aukščiausiasis protėvis“, su kuriuo bendrauti teisę turėjo tik valdovas. Ritualai neapsieidavo ir be kruvinų aukų. Kartu su valdovu būdavo palaidojami ir šimtai jo valdinių (galbūt vergų).
Vienas iš svarbiausių šaltinių, suteikiančių žinių apie šį periodą, yra būrimo kaulai, pirmąkart iškasti 1899 m. Toks būrimas vadinamas skapulomantija. Gyvūno kaulas, dažniausiai jaučio ar beždžionės (bet niekada katės ir šuns) mentė, pakaitintas įskildavo. Šventikas įskilimus interpretuodavo kaip atsakymą į klausimą, kuris būdavo prieš tai užrašomas ant to paties kaulo. Atsakymas taip pat būdavo užrašomas. Tai – seniausi turimi kinų rašto pavyzdžiai. Iki būrimo kaulus atrandant mokslininkams, jie buvo pardavinėjami kaip drakonų kaulai ir naudojami vaistams.
[taisyti] Valdovai
Šang dinastiją įkūrė maištininkas, nuvertęs paskutinį Sia valdovą. Pasak Shiji, Šang sostinių buvo septynios. „In“ vadinamas paskutiniosios sostinės laikotarpis (sostinė perkelta valdant Pan Geng). Jis laikomas išskirtinio klestėjimo metu. Šang dinastija valdė didelę šiaurinės Kinijos teritoriją, nuolat vykdavo karai su kaimyninėmis gyvenvietėmis bei klajokliais iš Vidurinės Azijos stepių. Paskutinis In valdovas nusižudė, kai jo armiją nugalėjo Džou kariuomenė. Pasak legendų, prie Džou prisijungė išdavikai iš Šang armijos. Žlugus In, likę klano nariai pasikeitė pavardę iš buvusios Dzi į tą, kuria vadinosi jų žlugusi dinastija – In. Klanas išliko ir net tarnavo naujajai Džou dinastijai.
| Pomirtiniai vardai (Shi Hao 諡號)1 | ||||
|---|---|---|---|---|
| Eilės numeris | Valdymo trukmė2 | Kiniškai | Pinyin | Lietuviškai |
|
|
|
湯 | Tāng |
|
|
|
|
外丙 | Wài Bǐng |
|
|
|
|
仲壬 | Zhòng Rén |
|
|
|
|
太甲 | Tài Jiǎ |
|
|
|
|
沃丁 | Wò Dǐng |
|
|
|
|
太庚 | Tài Gēng |
|
|
|
|
小甲 | Xiǎo Jiǎ |
|
|
|
|
雍己 | Yōng Jǐ |
|
|
|
|
太戊 | Tài Wù |
|
|
|
|
仲丁 | Zhòng Dīng |
|
|
|
|
外壬 | Wài Rén |
|
|
|
|
河亶甲 | Hé Dǎn Jiǎ |
|
|
|
|
祖乙 | Zǔ Yǐ |
|
|
|
|
祖辛 | Zǔ Xīn |
|
|
|
|
沃甲 | Wò Jiǎ |
|
|
|
|
祖丁 | Zǔ Dīng |
|
|
|
|
南庚 | Nán Gēng |
|
|
|
|
陽甲 | Yáng Jiǎ |
|
|
|
|
盤庚 | Pán Gēng |
|
|
|
|
小辛 | Xiǎo Xīn |
|
|
|
|
小乙 | Xiǎo Yǐ |
|
|
|
|
武丁 | Wǔ Dīng |
|
|
|
|
祖庚 | Zǔ Gēng |
|
|
|
|
祖甲 | Zǔ Jiǎ |
|
|
|
|
廩辛 | Lǐn Xīn |
|
|
|
|
庚丁 (康丁) | Gēng Dīng (Kāng Dīng) |
|
|
|
|
武乙 | Wǔ Yǐ |
|
|
|
|
太丁 (文丁) | Tài Dīng (Wén Dīng) |
|
|
|
|
帝乙 | Dì Yǐ |
|
|
|
|
帝辛 (紂; 紂辛; 紂王) |
Dì Xīn (Zhòu; Zhòu Xīn; Zhòu Wáng) |
Prieš bet kurį jo vardą gali būti pridedamas „Šang“ (商 Shāng) |
| 1 Kartais prieš vardą sakomas titulas „valdovas“. Daugelio valdovų asmeniniai vardai nežinomi, šie tikriausiai yra pomirtiniai. | ||||
| 2 Numanoma valdymo trukmė metais. | ||||
