Ming dinastija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ming dinastija (明朝; pinyin Míng Cháo) – dinastija, valdžiusi Kiniją 1368-1644 m., po Juan dinastijos, prieš Čing dinastiją. Ming valstybė buvo vadinama „Didžiąja Ming imperija“ (大明國; Dà Míng Guó). Sostinės – Nankinas, vėliau Pekinas.
Turinys |
[taisyti] Dinastijos įkūrimas ir Hong-u politika
Juan dinastijos valdymo pabaigoje kilo valstiečių sukilimai. Ypač sustiprėjo grupė, kuriai vadovavo Džu Juandžangas (Zhu Yuanzhang). 1368 m. Nankine jis įkūrė Ming dinastiją ir pasiskelbė jos imperatoriumi Hong-u (Hongwu, arba Ming Taizu – Ming Taidzu). 1387 m. galutinai suvienyta visa Kinija. Kadangi šalis buvo nuniokota karo ir mongolų išnaudojimo, stengiamasi atstatyti ekonomiką: vykdomi irigaciniai projektai, sodinami miškai, skiriamas didelis dėmesys žemės ūkiui. Hong-u žemės ūkį laikė ekonomikos pagrindu, todėl ir vėliau kinų ekonomika buvo smarkiai orientuota šia kryptimi.
Buvo įvesta lidzia (lijia) sistema, pagal kuria dešimties šeimų grupės sudarė bendrijas, kurios buvo pačios atsakingos už mokesčių mokėjimą, darbų atlikimą, tvarkos priežiūrą. Aukščiausia valdžia buvo kaimo seniūnai. Hong-u buvo valstiečių kilmės, todėl labai nepasitikėjo intelektualais ir valdininkais buvo linkęs skirti žemesniųjų klasių atstovus, o vietinės reikšmės biurokratus turėjo kontroliuoti kaimų seniūnai. Song laikų dideli ūkiai buvo nusavinti, padalinti ir išnuomoti, uždrausta laikyti vergus, todėl ilgainiui ėmė dominuoti maži žemės ūkiai.
Hong-u buvo labai įtarus ir persekiojo net tuos, kurie jam padėjo pasiekti valdžią. Jis centralizavo imperijos valdymą, sutelkė daug galios savo rankose. Hong-u politika lėmė įtampą intelektualų sluoksniuose. Intelektualai persekiojami.
Hong-u įvedė žmonių registravimo sistemą: kiekvienas turėjo būti priskirtas valstiečių, karių arba amatininkų grupei. Grupės nariu tampama gimstant, ir jos pakeisti negalima. Tačiau žmonės atrado būdų apeiti šią griežtą sistemą, ir ilgainiui gyventojų surašymų duomenys ėmė neatitikti realybės.
Norėdamas padaryti savo giminę išskirtine, Hong-u surašė savo palikuonių pareigas ir teises: jo palikuonys turėjo gyventi laikydamiesi tam tikrų taisyklių ir juos turėjo išlaikyti valstybė. Vėliau gausaus palikuonių būrio išlaikymas tapo didele problema.
[taisyti] Ekspansija ir izoliacija
Ming laikais kinai ėmė kontroliuoti Turkestaną. Azijos tautos, turinčios priėjimą prie jūros, mokėjo Kinijos imperatoriui duoklę. Didysis kanalas šalies viduje buvo išplėstas ir skatino vidaus prekybą.
Po Hong-u mirties prasidėjo kovos dėl sosto. Imperatoriumi buvo paskirtas Hong-u vaikaitis, tačiau jis išsilaikė tik trejus metus, tada jį nuvertė ketvirtasis Hong-u sūnus Džu Di (Zhu Di), tapęs imperatoriumi Jongle (Yongle). Jo politika buvo orientuota į tarptautinių ryšių plėtimą.
Didžiausias užmojis buvo septynios jūrų ekspedicijos (1405-1433), kurioms vadovavo eunuchas Dženg He. Kinai pasiekė Gerosios Vilties kyšulį, yra manančių, kad ir Amerikos žemynus. Į pirmąją ekspediciją iškeliavo 317 laivų ir 28000 žmonių – tai buvo didžiausia istorijoje jūrų ekspedicija. Dženg He atgal pargabeno daug prabangių daiktų. Pagrindinis ekspedicijų tikslas buvo užmegzti diplomatinius santykius. Nors buvo siekiama, kad kuo daugiau valstybių mokėtų Kinijai duoklę, priešingai nei didžiosios europiečių ekspedicijos, šios nebuvo karinės ir nesiekė užgrobti svetimų žemių.
Tačiau jūrų kelionės baigėsi. XV a. pabaigoje buvo uždrausta statyti jūrinius laivus ir apskritai palikti šalį: Kinija izoliavosi. Manoma, kad tai buvo atsakas į piratavimą. Be to, nors Dženg He keliones rėmė rūmų eunuchai, prieš jas buvo eunuchų įtakos grėsmę nuolat jautę konfucianistai intelektualai valdininkai. Užsivėrus Kinijos sienoms, tapo sunku pakliūti į šalį ir svetimšaliams: todėl į didžiąsias jūrines keliones kiek vėliau nei kinai pasileidę europiečiai su Kinija kontaktus mezgė nelengvai.
XVI a. vid. prekyba vėl išjudėjo, sidabrui pakeitus popierinius pinigus: Kinija ėmė importuoti sidabrą. Suklestėjo nauji miestai. Kultūros srityje klesti populiarioji literatūra, sukuriami žymieji romanai „Auksinis lotosas“, „Kelionė į vakarus“ ir kt.
[taisyti] Didžioji siena
Kai Ming ėmė dažniau puldinėti mongolai, buvo nuspręsta juos sustabdyti sustiprinus didžiulę nepralaužiamą sieną, pradėtą statyti dar prieš šimtmetį, 1368 m. Tai buvo nauji įtvirtinimai, šiandien vadinami Didžiąja kinų siena, tose vietose statomi dar nuo Čin laikų (III a. pr. m. e.). Naujoji siena ėjo šiaurine Ming žemių riba.
[taisyti] Dinastijos nuosmukis
Imperatoriai po Jongle skyrė mažai dėmesio užsienio politikai, todėl Ming kariuomenė nusilpo. Stiprėjo mongolai. Pakrantėse siautėjo japonų piratai. Japonai taip pat bandė užkariauti Korėją ir Kiniją: nors kinai juos nugalėjo, imperija patyrė didelių finansinių nuostolių. XVII a. pradžioje Ming dinastija praktiškai prarado šiaurės rytų teritorijų kontrolę. Tauta, kilusi iš buvusios Dzin dinastijos (džurčenai), sparčiai plėtė savo įtaką iškart už Didžiosios sienos.
Vidaus politikoje imperatoriai valstybe pernelyg nesirūpino, todėl praktiškai valdė arba įtakingi valdininkai, arba eunuchai. Ministrai nesutarė tarpusavyje, kas eunuchams buvo labai naudinga. Eunuchų pradėjo daugėti dar Hong-u valdymo laikais. Jie kontroliavo slaptąją policiją, imperatoriaus iždą ir kt. Šitokį eunuchų sustiprėjimą lėmė Hong-u politika: tai, kad jis nepasitikėjo valdininkais intelektualais, sukūrė vakuumą tarp aukščiausios valdžios (imperatoriaus) ir žemiausių valdininkų. Be to, vėlesni valdovai buvo silpni ir valdyti nesugebėjo.
[taisyti] Dinastijos žlugimas
Dinastijos valdymo pabaigoje Kinija buvo turtinga, ekonomiškai klestinti šalis, sėkmingai gyvavo menai, filosofija. Daugelis intelektualų bijojo imtis valdininko darbo (dėl šalyje įsigalėjusių eunuchų įtakos), todėl nuo XVI a. pab. daug jų nedalyvauja valstybiniuose egzaminuose ir nesiekia gauti posto. Kita vertus, nuolat buvo tokių intelektualų grupių, kurios buvo pasiryžusios likti ištikimos dinastijai, t.y. išlaikyti pačios dinastijos tęstinumą, pavienių imperatorių klaidas laikant ne tokiomis reikšmingomis kaip tradicijos išlikimas.
Armijoje dėl nemokamų atlyginimų pagausėjo dezertyrų, kurie sudarydavo banditų būrius. Banditai ėmė keliauti link sostinės Pekino. Tuo metu grėsmę imperijai kėlė ir mandžiūrai: Ming juos sugebėjo atmušti 1623, 1628 m., tačiau nebesugebėjo atgauti kontrolės Mandžiūrijos regione. Nuo 1629 m. mandžiūrai nuolat puldinėjo Šiaurės Kiniją. 1636 m. jie paskelbė įkuriantys Čing (Qing) dinastiją, 1637 m. nugalėjo Ming sąjungininkę Korėją. Taigi imperatorius buvo linkęs labiau rūpintis mandžiūrų keliama grėsme, o ne banditų būriais. Tačiau banditai į Pekiną įžengė pirmi – 1644 m. gegužės 26 d. maištininkai su Li Dzičengu (Li Zicheng) priešakyje užėmė sostinę. Imperatorius nusižudė. Dalis imperatoriaus giminių Nankine suformavo rezistencinę valdžią, vadinamą Pietų Ming.
Iškart po to mandžiūrai perėjo Didžiąją sieną (Ming generolas atvėrė jiems vartus), sumušė maištininkus ir pasiskelbė išvaduotojais. Nors iki 1662 m. mandžiūrai turėjo kovoti su Pietų Ming valdžia, 1644 m. laikomi Čing dinastijos valdymo pradžia.
[taisyti] Valdovai
| Asmeninis vardas | Pomirtinis vardas1 | Šventyklos vardas | Valdymo devizas2 | Lietuviškai | Valdymo metai |
|---|---|---|---|---|---|
| Zhū Yuánzhāng 朱元璋 |
Gāodì 高帝 |
Tàizǔ 太祖 |
Hóngwǔ 洪武 |
Džu Juandžang; Gaodi; Taidzu; Hong-u | 1368-1398 |
| Zhū Yǔnwén 朱允炆 |
Huìdì 惠帝 |
– | Jiànwén 建文 |
Džu Junven; Huidi; Dzianven | 1398-1402 |
| Zhū Dì 朱棣 |
Wēndì 文帝 |
Chéngzǔ 成祖 arba Tàizōng 太宗 |
Yǒnglè 永樂 |
Džu Di; Vendi; Čengdzu, Taidzong; Jongle | 1402-1424 |
| Zhū Gāochì 朱高熾 |
Zhāodì 昭帝 |
Rénzōng 仁宗 |
Hóngxī 洪熙 |
Džu Gaoči; Džaodi; Žendzong; Hongsi | 1424-1425 |
| Zhū Zhānjī 朱瞻基 |
Zhāngdì 章帝 |
Xuānzōng 宣宗 |
Xuāndé 宣德 |
Džu Džandzi; Džangdi; Siuandzong; Siuande | 1425-1435 |
| Zhū Qízhèn 朱祁鎮 |
Ruìdì 睿帝 |
Yīngzōng 英宗 |
Zhèngtǒng 正統 1436-1449 Tiānshùn 天順 1457-1464 |
Džu Čidžen; Žuidi; Ingdzong; Džengtong; Tianšun | 1435-1449; 1457-1464 |
| Zhū Qíyù 朱祁鈺 |
Jǐngdì 景帝 |
Dàizōng 代宗 |
Jǐngtài 景泰 |
Džu Čiju; Dzingdi; Daidzong; Dzingtai | 1449-1457 |
| Zhū Jiànshēn 朱見深 |
Chúndì 純帝 |
Xiànzōng 憲宗 |
Chénghuà 成化 |
Džu Dzianšen; Čundi; Siandzong; Čenghua | 1464-1487 |
| Zhū Yòutáng 朱祐樘 |
Jìngdì 敬帝 |
Xiàozōng 孝宗 |
Hóngzhì 弘治 |
Džu Joutang; Dzingdi; Siaodzong; Hongdži | 1487-1505 |
| Zhū Hòuzhào 朱厚照 |
Yìdì 毅帝 |
Wǔzōng 武宗 |
Zhèngdé 正德 |
Džu Houdžao; Idi; Udzong; Džengde | 1505-1521 |
| Zhū Hòucōng 朱厚熜 |
Sùdì 肅帝 |
Shìzōng 世宗 |
Jiājìng 嘉靖 |
Džou Houcong; Sudi; Šidzong; Dziadzing | 1521-1566 |
| Zhū Zǎihòu 朱載垕 |
Zhuāngdì 莊帝 |
Mùzōng 穆宗 |
Lóngqìng 隆慶 |
Džu Dzaihou; Džuangdi; Mudzong; Longčing | 1566-1572 |
| Zhū Yìjūn 朱翊鈞 |
Xiǎndì 顯帝 |
Shénzōng 神宗 |
Wànlì 萬曆 |
Džu Idziun; Siandi; Šendzong; Vanli | 1572-1620 |
| Zhū Chángluò 朱常洛 |
Zhēndì 貞帝 |
Guāngzōng 光宗 |
Tàichāng 泰昌 |
Džu Čangluo; Džendi; Guangdzong; Taičang | 1620 |
| Zhū Yóujiào 朱由校 |
Zhédì 悊帝 |
Xīzōng 熹宗 |
Tiānqǐ 天啟 |
Džu Joudziao; Džedi; Sidzong; Tianči | 1620-1627 |
| Zhū Yóujiǎn 朱由檢 |
Zhuānglièmǐn 莊烈愍 |
Sīzōng 思宗 |
Chóngzhēn 崇禎 |
Džu Joudzian; Džuangliemin; Sidzong; Čongdžen | 1627-1644 |
|
1 Valdovas įvardijamas prieš šventyklos arba pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Ming). |
|||||
[taisyti] Pietų Ming
| Asmeninis vardas | Šventyklos vardas | Valdymo devizas | Lietuviškai | Valdymo metai | Kaip paprastai vadinamas |
|---|---|---|---|---|---|
| Zhū Yóusōng 朱由崧 |
Ānzōng 安宗 |
Hóngguāng 弘光 |
Džu Jousong; Andzong; Hongguang | 1644-1645 | Fú Wáng 福王 (Fu Vang, Fu kunigaikštis) |
| Zhū Yùjiàn 朱聿鍵 |
Shàozōng 紹宗 |
Lóngwǔ 隆武 |
Džu Judzian; Šaodzong; Long-u | 1645-1646 | Táng Wáng 唐王 (Tang Vang, Tang kunigaikštis) |
| Zhū Chángfāng 朱常淓 |
– | Nėra, bet kartais vadinama Lu kunigaikščio regentyste (潞王臨國 Lù Wáng Lín Guó) | Džu Čangfang; Lu Vang Lin Guo | 1645 | Lù Wáng 潞王 (Lu Vang, Lu kunigaikštis) |
| Zhū Yǐhǎi 朱以海 |
– | Nėra, bet kartais vadinama Lu (Lou) kunigaikščio regentyste (魯王臨國 Lǔ Wáng Lín Guó) | Džu Ihai; Lu Vang Lin Guo | 1645-1653 | Lǔ Wáng 魯王 (Lu Vang, Lu kunigaikštis) |
| Zhū Yùyuè 朱聿[金粵] |
– | Shàowǔ 紹武 |
Džu Jujue; Šao-u | 1646 | Táng Wáng 唐王 (Tang Vang, Tang kunigaikštis) |
| Zhū Yóuláng 朱由榔 |
– | Yǒnglì 永曆 |
Džu Joulang; Jongli | 1646-1662 | Guì Wáng 桂王 (Gui Vang, Gui kunigaikštis) |
