Franz Kafka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Francas Kafka

Francas Kafka (Franz Kafka, 1883 m. liepos 3 d. – 1924 m. birželio 3 d.) – vienas įtakingiausių XX a. rašytojų, rašęs vokiečių kalba. F.Kafka išsiskiria savitu rašymo stiliumi, dauguma jo darbų nėra iki galo pabaigti ir išspausdinti nepaisant rašytojo noro juos sunaikinti.

Svarbiausi autoriaus darbai yra novelė Metamorfozė bei nebaigtas romanas Procesas.

[taisyti] Biografija

[taisyti] Šeima

F.Kafka būdamas penkerių.

F.Kafka gimė Prahoje, vidutinio sluoksnio, vokiškai kalbančių žydų kilmės šeimoje. Tuo metu Praha buvo Bohemijos sostinė ir priklausė dvilypei Austrijos-Vengrijos imperijai. Per visą savo gyvenimą jis retai išvykdavo iš gimtojo miesto. Jo tėvas, Hermanas Kafka (1852–1931), buvo pirklys, labai energingas, atkaklus ir valdingas, visuomet geidė, kad jo sūnus būtų toks pats kaip jis, niekino sūnaus „nevykėlio“ literatūrinę kūrybą. Tuo tarpu pats F.Kafka buvo visiška tėvo priešingybė, buvo uždaras, mėgo fantazuoti. Jis jautė nuolatinę tėvo, kaip autoriteto, baimę, norėjo prieš jį maištauti. Tėvo ir sūnaus liguisti santykiai puikiai atspindimi F.Kafkos laiške Laiškas tėvui, kuris, beje, niekad ir nepasiekė adresato.

F.Kafka turėjo du jaunesnius brolius – Georgą ir Henriką. Georgas mirė būdamas penkiolikos mėnesių, o Henrikas – būdamas šešių, kai tuo metu F.Kafkai buvo šešeri. Rašytojas taip pat turėjo tris jaunesnes seseris: Gabrielę (1889–1941), Valeriją (1890–1942) ir Otiliją (1892–1943). Visos trys seserys kartu su jų šeimomis vėliau buvo išsiųsdintos į Lodzės (Lenkija) getą, o dar vėliau į kitas koncentracijos stovyklas. Spėjama, kad Otilija buvo išsiųsta į Theresienstadt, o vėliau į Auschwitz. Visos trys seserys mirė koncentracijos stovyklose.

Darbo dienomis F.Kafkos tėvai sunkiai dirbdavo ir retai būdavo namie. Motina padėjo tvarkyti tėvo verslo reikalus ir dirbdavo po 12 val. per dieną. Vaikai šeimoje augo prižiūrimi auklių ir tarnų.

[taisyti] Studijos

Francas Kafka 1906 m.

F.Kafkos gimtoji kalba buvo vokiečių, čekiškai kalbėjo beveik be akcento. Vėliau rašytojas susidomėjo prancūzų kalba bei kultūra. Vienas jo mėgiamiausių rašytojų buvo G.Floberas. Nuo 1889 iki 1893 lankė Deutsche Knabenschule, berniukų pradinę mokyklą mėsos turguje (Fleischmarkt). Būdamas 13, Francas pagal žydišką tradiciją tapo bar micva ir nuo to laiko privalėjo aktyviai dalyvauti žydų bendruomenės gyvenime. Baigęs pradinę mokyklą, F.Kafka buvo priimtas į vokiečių gimnaziją Altstädter Deutsches Gymnasium. 1901 m. išlaikė brandos egzaminus.

Vėliau įstojo į Karlo universitetą Prahoje. Iš pradžių studijavo chemiją, tačiau po pirmųjų dviejų savaičių studijų pakeitė savo profilį į teisę. Tuo ypač buvo patenkintas jo tėvas, nes teisės studijos galėjo pasiūlyti platesnį karjeros galimybių spektrą. Universitete F.Kafka įstojo į Lese- und Redehalle der Deutschen Studenten, studentų organizaciją, kuri organizuodavo literatūrinius renginius. Studijuodamas teisę, taip pat klausydavosi meno istorijos ir germanistikos paskaitų. Pirmų studijų metų pabaigoje F.Kafka susipažino su Max Brod, kuris vėliau tapo jo labai artimu draugu. 1906 m. liepos 18 d. F.Kafka apsigina teisės daktaro disertaciją ir pradeda vienerių metų privalomą bei neapmokamą valdininko darbą valstybinėje įstaigoje.

[taisyti] Darbas

1907 m. lapkričio 1. d. F.Kafka pradeda darbą italų draudimo bendrovėje Assicurazioni Generali. Čia jis išdirba nepilnus metus. Jo kūriniai, parašyti tuo metu, liudija apie jam nepriimtiną darbo grafiką (nuo 8 val. vakaro iki 6 val. ryto). Po darbo jam nelikdavo nei jėgų, nei laiko rašyti, todėl 1908 m. rugpjūčio 15 d. darbą metą, o po dviejų savaičių pereina dirbti į Bohemijos karalystės darbininkų nelaimingų atsitikimų draudimą. Dažnai savo darbą vadina duonos darbu, nes užsidirbdavo tik tiek, kad galėdavo susimokėti sąskaitas. Nepaisant to, darbe sekėsi neblogai, kelis kartus buvo paaukštintas pareigose. Čia jis išdirba iki pirmalaikio išėjimo į pensiją 1922 m. Darbo laikas buvo kur kas palankesnis, po pietų ir vakarais likdavo nemažai laisvo laiko. Lygiagrečiai darbui, F.Kafka atsiduodavo kūrybai, daug bendravo su artimais draugais – Maksu Brodu ir Felix Weltsch, kurie tuo metu buvo vadinami „Der enge Prager Kreis“ (vidinis Prahos apskritimas).

[taisyti] Vėlesni metai

F.Kafka ir Felija Bauer, 1917 m.

1912 m. savo draugo Makso Brodo namuose F.Kafka susipažino su Felicija Bauer. Felicija Bauer tuo metu gyveno Berlyne ir dirbo diktafonų kompanijos atstovu. Kitus penkis metus jie dažnai susitikinėdavo, F.Kafka jai parašė daugybę laiškų (daugiau nei 500) ir buvo kelis kartus susižadėjęs, tačiau 1917 m. jų draugystė nutrūko.

1917 m. F.Kafka susirgo tuberkulioze. Dėl ligos jam buvo reikalingas nuolatinis palaikymas. Labiausiai ligos periodu jam padėjo jo šeima, o ypač sesuo Otelija. Labai bijojo, kad aplinkiniai žmonės pradės laikyti jį fiziniu ir protiniu ligoniu, tačiau jis kitiems sudarė sudarė teigiamą inteligentiško, ramaus ir žmogaus su puikiu humoro jausmu įspūdį.

Mirė 1924 m. birželio 3 d. Prahoje.