Maniakinė depresija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

„Klyksmas“ – norvegų kilmės dailininko Edvard Munch, kuris manoma, kad galėjo sirgti maniakine depresija, kūrinys.

Smegenyse esantys neuromediatoriai perduoda elektrinius signalus iš vienos nervinės ląstelės (neurono) kitai. Trūkstant neuromediatorių smegenyse sutrinka informacijos perdavimas.

Maniakinė depresija (bipolinis afektinis sutrikimas) – tai sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys manijos ir depresijos epizodai, kurie gali vienas kitą keisti arba yra atskirti normalios nuotaikos epizodų. Liga sukelia daug problemų pacientui, jo šeimai ir visuomenei. Teisingai (svarbiausia reguliariai) besigydantis ligonis gali gyventi pilnavertį gyvenimą.

[taisyti] Ligos priežastys

Ligos priežastis – tai tam tikrų cheminių medžiagų (serotonino, noradrenalino, dopamino ir kt.) pusiausvyros galvos smegenyse pakitimų padarinys. Sutrikimo išsivystimui įtakos taip pat gali turėti įvairios traumos, hormoniniai sutrikimai. Manoma, kad ši liga yra genetiškai paveldima. Pusės maniakine depresija sergančių pacientų vienas iš tėvų turi nuotaikos sutrikimų. Ja vienodu dažnumu serga tiek vyrai, tiek moterys. Sutrikimas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau liga pasireiškia jauniems žmonėms (manijos epizodai dažniau vyrams, o depresijos moterims). Serga apie 1% populiacijos.

[taisyti] Simptomai

Manijos epizodas dažniausiai prasideda staiga ir tęsiasi nuo keleto dienų iki kelių mėnesių. Manijos būsenoje žmogus yra geros nuotaikos, viskuo patenkintas, lengvai užmezga naujas pažintis, energingas (gali kelias naktis nemiegoti ir nejausti nuovargio), vienu metu imasi daugelio darbų ir sumanymų, kuria vėliau neįgyvendinamus planus (labiau išsiblaškęs, negali sukaupti dėmesio), kalba greitai ir garsiai, gali būti dirglus, greitai susierzinti, leistis į atsitiktinius lytinius santykius, nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus, išlaidesnis, amžiaus ir situacijos neatitinkančios išvaizdos. Maniakinės būsenos metu žmogus gali būti priekabus, su visais ginčytis, kištis ne į savo reikalus. Manija skirstoma į
- stipriai pasireiškiančius manijos epizodus ir
- hipomaniją.
Depresijos epizodas trunka ilgiau nei manijos. Ligoniui liūdna, nebedomina anksčiau malonumą teikusi veikla, sunku sukaupti dėmesį. Būdingas blogas miegas (nemiga ar padidėjęs mieguistumas), graudumas, pesimizmas, abejingumas viskam, neryžtingumas, nenoras bendrauti su žmonėmis, nepilnavertiškumo jausmas, nerimas, perdėtas rūpinimasis, valgymo sutrikimai (dažniau apetito sumažėjimas), tyli ir lėta kalba, sunkumai sukaupti dėmesį, mintys apie savižudybę.
Mišri būklė: manijos ir depresijos simptomai pasireiškia vienu metu. Šiai būsenai būdingas susijaudinimas, problematiškas miegas, apetito sutrikimai, negatyvios mintys.

Manijos ir depresijos epizodų trukmė ir stiprumas gali būti labai įvairūs. Tarp šių epizodų gali būti normalios būsenos epizdas. Sunkios depresijos ar manijos metu gali pasireikšti psichozės simptomai: haliucinacijos (matymas, jutimas, girdėjimas to, ko realiai nėra) ir iliuzijos (klaidingi įsitikinimai).

[taisyti] Ligos formos

Išskiriami du bipolinio sutrikimo tipai:

I tipo bipolinis sutrikimas, kuriam diagnozuoti reikia mažiausiai vieno manijos (ar mišrios būsenos) epizodo, po kurio seka (bet nevisada) ilgas depresijos epizodas.
II tipo bipolinis sutrikimas, kuriam diagnozuoti reikia mažiausiai vieno didelio depresijos epizodo, po kurio seka hipomanijos (bet ne manijos) būsena. Jei pasireiškia manija, tai bipolinis sutrikimas I.

[taisyti] Gydymas

Depresijos epizodų metu ligoniai gydomi antidepresantais, slopinančiais nerimą arba padedančiais sureguliuoti miegą medikamentais. Manija gydoma nuotaikos stabilizatoriais (ličio druskos ir kt.), sunkesniais atvejais – neuroleptikais. Liga linkusi kartotis, jai būdingas sezoniškumas, t.y. rudenį ir pavasarį padidėja susirgimų. Ligos epizodų kartojimosi išvengimui gydytojai rekomenduoja reguliariai vartoti nuotaikos stabilizatorius.

Vaistai kiekvieną žmogų veikia skirtingai, tad gali užimti gana daug laiko (keičiasi manijos, depresijos epizodai, o tarp jų gali būti net kelerius metus besitęsiantis normalus periodas) kol bus nustatyta, ar vaistas yra efektyvus konkretaus bipolinio sutrikimo gydymui. Taip pat labai svarbu nustatyti optimalią (geriausias efektyvumas ir mažiausi šalutiniai efektai) vaisto dozę.

[taisyti] Ličio druskos

Ličio druskos (ličio karbonatas (Li₂CO₃) ir rečiau ličio citratas (Li₃C₆H₅O₇)) – „pirmoji pagalba“ gydant maniakinę depresiją. Li⁺ yra pati efektyviasia priemonė nuotaikai stabilizuoti. Gydymo metu būtini pakartotiniai kraujo tyrimai patikrinti, ar yra tinkama terapinė šio katijono koncentracija kraujyje, nes terapinė dozė yra artima toksinei dozei.

Yra pasiūlytas Li⁺ veikimo mechanizmas. Kai kuriuos bipolinio sutrikimo simptomus, manoma, kad sukelia fermentas inozitolio monofosfatazė, kuri skaido inozitolio monofosfatą į inozitolį ir fosfatą. Ši reakcija svarbi signalo perdavime ir, manoma, kad sutrikdo maniakine depresija sergančių pacietų neuromediatorių pusiausvyrą. Manoma, kad Li⁺ inhibuoja inozitolio monofosfatazę (fermento aktyviame centre pakeičia vieną iš dviejų Mg²⁺). Litis mažina noradrenalino išleidimą iš presinapsinių pūslelių ir stimuliuoja seratonino sintezę.