Kobaltas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Kobaltas (Co) | |
|---|---|
 |
|
| Periodinė grupė | |
| Atomo numeris | 27 |
| Išvaizda |
? |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
58,933200(9) а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
125 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
760,4 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Ar] 3d7 4s2 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
116 pm |
| Jono spindulys |
? pm |
| Elektroneigiamumas |
1,88 (pagal Paulingą) |
| Elektrodo potencialas |
? |
| Oksidacijos laipsniai |
? |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
8,9 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
100 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
1768 K |
| Lydymosi šiluma |
16,19 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
3143 K |
| Garavimo šiluma |
373,3 kJ/mol |
| Molinis tūris |
6,62 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
? |
| Gardelės periodas |
? Å |
Kobaltas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Co, eilės numeris 27.
[taisyti] Savybės
Kobaltas yra stiprus feromagnetikas, jo spalva – sidabriškai balta.
[taisyti] Paplitimas
Kobaltas Žemėje nerandamas kaip grynuolis tik rūdoje, tačiau išgaunamas kartu su kitais metalais dažniausiai nikeliu ar variu. Pagrindinės kobalto rūdos yra kobaltitas, eritritas, glaukodotas ir skuteriditas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Kobalto pavadinimo kilmė – mitologiška. Koboldai germanų padavimuose ir pasakose buvo kalnų, miškų ir namų dvasios; jie galėję suvalgyti sidabrą ir vietoje jo išskirti bevertes sidabro spalvos rūdas. Vokiečių kalnakasiai, dirbę Erzgebirge kasyklose, ilgą laiką niekaip negalėjo išgauti metalo iš kobalto rūdų, kurias laikė vario, sidarbo arba alavo rūdomis ir manė, kad būsią apgauti mitinių koboldų. 1735 m. švedas Georg Brandt atrado šį elementą ir suteikė jam tokį pavadinimą.
Panaši pavadinimo kilmės istorija yra ir nikelio.
 |
Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
