Lietuvos transportas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šis straipsnis skirtas įvairių rūšių Lietuvos transporto aprašymui.
Transporto ir ryšių indėlis į šalies BVP Lietuvoje yra ketvirtas po pramonės, prekybos bei žemės ūkio ir sudaro 9,6 proc. (1998 m.). Kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje transporto sektoriuje sukuriama virš 14 proc. BVP. Didžiąją dalį transporto sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės sudaro pajamos iš tranzito. Lietuva yra tokioje pačioje geroje tranzitinėje padėtyje kaip ir šiaurinės kaimynės. Be to, Lietuvoje yra geresnės kokybės keliai, neužšąlantis jūrų uostas, geros transporto verslo tradicijos – puikus potencialas tranzitiniams pervežimams.
[taisyti] Oro uostai
Lietuvoje yra keturi oro uostai:
- Tarptautinis Vilniaus oro uostas, aptarnaujantis didžiąją dalį keleivinių reisų. Operatorius – Lietuvos Avialinijos
- Tarptautinis Kauno oro uostas Karmėlavoje, aptarnaujantis didžiąją dalį krovininių reisų bei dalį keleivinių reisų.
- Tarptautinis Zoknių oro uostas Šiauliuose, šiuo metu aptarnaujantis tik civilinius krovininius ir NATO krovininius bei karinius lėktuvus.
- Tarptautinis Palangos oro uostas, tai antras oro uostas Lietuvoje pagal aptarnautų keleivių skaičių.
2006 m. duomenimis Lietuvoje yra 26 aerodromai (iš jų 14 asfaltuota danga), skirti mėgėjiškiems bei sportiniams lėktuvams.
[taisyti] Geležinkeliai
Geležinkelių ilgis: 1998 km.
Lietuvoje geležinkelių sistema priklauso bendrovei „Lietuvos Geležinkeliai“. Didžioji dalis jų yra 1520 milimetrų pločio vėžės, taip pat egzistuoja kelios siaurojo geležinkelio atkarpos (viso ilgis apie 150 kilometrų, 750 milimetrų vėžė), iš kurių naudoti tebetinkama tik viena, tačiau ir ten vykdomi tik užsakomieji reisai. Taip pat yra 1435 milimetrų vėžės atkarpa nuo Lenkijos sienos iki Šeštokų. Skirtingi vėžių pločiai smarkiai apriboja galimybes vežti krovinius geležinkeliais į Vakarų Europą, tad yra Europos Sąjungos pasiūlytas projektas Rail Baltica, pagal kurį greta jau esamo tinklo, būtų nutiesta atkarpa nuo Šeštokų iki Kauno (iš kur vėliau būtų galima geležinkelį toliau tiesti iki Rygos bei Talino, o taip pat atkarpą į Vilnių.
Keleivinių reisų skaičius pastaraisiais metais labai smarkiai sumažėjo – traukiniu jau nebegalima nuvykti į Alytų, Uteną, Tauragę, Druskininkus, Joniškį, Šalčininkus ar Skuodą, o tuo pačiu ir į dar daugybę miestelių ir kaimų, į kuriuos dar visai neseniai traukiniai kursavo. Taip pat atsisakyta ir didžiosios daugumos tarptautinių reisų, paliekant vos du – į Varšuvą ir Sankt Peterburgą (tiesa, dar įmanoma nuvykti į kai kuriuos Rusijos miestus pasinaudojant tranzitiniais reisais iš jų į Karaliaučių). Tai aiškinta keleivinių geležinkelių nuostolingumu. Šiuo metu patogesnis susisiekimas egzistuoja Vilniaus – Kauno, Vilniaus – Turmanto, Vilniaus – Marcinkonių, Šiaulių – Radviliškio, Vilniaus – Trakų ašyse, kur traukiniai vyksta po kelis kartus į dieną. Tarp pagrindinių reisų dar galima paminėti reisus Šiauliai – Rokiškis, Vilnius – Stasylos. Yra greitieji traukiniai Vilnius – Klaipėda.
