Pi
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Šio straipsnio pavadinimas nėra tikslus dėl techninių apribojimų. Tikslus pavadinimas – π.
π (tariama pi) – matematinė konstanta, plačiai naudojama matematikoje ir fizikoje. Jos žymėjimui naudojama graikiška raidė pi.
Euklido geometrijoje π naudojama apskritimo perimetrui bei plotui paskaičiuoti. Daugumoje naujesnių knygų π analitiškai apibrėžiama trigonometrinėmis funkcijomis, t.y. kaip mažiausią teigiamą x, kuriam sin(x) = 0.
π yra iracionalus skaičius, taip pat nenustatyta ar yra kokia nors seka jo užrašymui, apytikslė šio skaičiaus reikšmė yra:
- 3,141 592 653 589 793 238 462 643 383 279 502 884 197 169 399 375 105 820 974 944 592 3
Tikslesnę π išraišką galima rasti – Pi reikšmė (milijonas skaitmenų).
Turinys |
[taisyti] Savybės
Pi yra iracionalusis skaičius, tai yra negali būti užrašytas kaip dviejų sveikųjų skaičių santykis. Tai 1761 metais įrodė Johanas Heinrichas Lambertas (Johann Heinrich Lambert). 1882 metais įrodyta, kad skaičius yra transcendentinis, tai yra neegzistuoja toks polinomas su racionaliais koeficientais, kurio šaknis būtų π.
Tuo pačiu neįmanoma išreikšti π reikšmės naudojant baigtinį kiekį sveikų ir racionalių skaičių bei jų šaknų. Tai reiškia, kad neįmanoma naudojant liniuotę ir skriestuvą nupiešti kvadrato, kurio plotas būtų lygus duoto apskritimo plotui.
[taisyti] Formulės su π
[taisyti] Geometrija
Pi naudojama daugelyje geometrinių formulių, susijusių su apskritimais ir sferomis.
Geometrinė figūra | Formulė |
---|---|
Apskritimo ilgis (spindulys – r) | ![]() |
Skritulio plotas (spindulys – r) | ![]() |
Elipsės plotas (pusašiai a ir b) | ![]() |
Sferos tūris (spindulys – r) | ![]() |
Sferos paviršiaus plotas (spindulys – r) | ![]() |
Cilindro tūris (aukštis h, spindulys r) | ![]() |
Cilindro paviršiaus plotas (aukštis h, spindulys r) | ![]() |
Kūgio tūris (aukštis h, spindulys r) | ![]() |
Kūgio paviršiaus plotas (aukštis h, spindulys r) | ![]() |
Taip pat 180° (laispsniais) kampas yra lygus π radianų.
[taisyti] Analizė
Daugelis matematinės analizės formulių naudoja π, įskaitant begalines progresijas (ir baigtines sandaugas), integralus ir specialiąsias funkcijas.
- François Viète, 1593:
- Leibnico formulė:
- Tai dažniau pasitaikantis užrašymas, bet formalesnis užrašymas yra:
- Valio sandauga:
- Stirlingo aproksimacija:
- Eulerio tapatumas:
- Vienetinio apskritimo ketvirtadalio ribojamas plotas:
[taisyti] Kompleksinė analizė
- Specialus Eulerio formulės atvejis
- Liekanos teoremos taikymas
[taisyti] Skaičių teorija
Keletas π panaudojimų skaičių teorijoje:
- Tikimybė, kad du atsitiktinai parinkti sveikieji skaičiai yra tarpusavyje pirminiai yra 6/π2.
- Tikimybė, kad atsitiktinai parinktas skaičius bus bešaknis (neturės nei vieno sveiko daliklio didesnio už 1, turinčio sveiką šaknį) yra 6/π2.
- Vidutinis skaičius būdų užrašyti teigiamą sveiką skaičių kaip dviejų sveikų skaičių, turinčių sveiką šaknį (atsižvelgiant į tvarką), sumą yra π/4.
[taisyti] Fizika
Fizikos formulės.
- Haizenbergo neapibrėžtumo principas:
- Einšteino reliatyvumo teorijos lauko lygtis:
- Kulono dėsnis elektriniam laukui:
[taisyti] Tikimybių teorija ir statistika
Tikimybių teorijoje ir statistikoje yra daug tikimybių pasiskirstymo formulių, kuriose naudojama π konstanta, pavyzdžiui:
- Normalaus pasiskirstymo su vidurkiu μ ir standartinui nukrypimu σ tikimybės tankio funkcija:
- tikimybės tankio funkcija Koši pasiskirstymui:
[taisyti] Istorija
Simbolis „π“ kaip Archimedo konstanta pirmą kartą panaudotas 1706 Viljamo Džonso (William Jones) knygoje Naujas Supažindinimas su Matematika, nors ir anksčiau šis simbolis buvo naudotas apskritimo ilgio žymėjimui. Žymėjimas tapo standartu po to, kai ją adaptavo Leonardas Euleris (Leonhard Euler). Žymėjimas naudojamas dėl to, kad raidė π yra pirmoji graikiško žodžio περιμετρος (perimetros; reiškia 'matuoti žemę') raidė.
Trumpa π simbolio istorija:
Data | Asmuo | π reikšmė (paryškintos patikslinančios reikšmės) |
---|---|---|
XX amžius pr. m. e. | Babilonas | 25/8 = 3,125 |
XX amžius pr. m. e. | Egiptas | (16/9)² = 3,160493... |
XII amžius pr. m. e. | Kinija | 3 |
VI amžius pr. m. e. | Karalių knyga | 3 |
434 pr. m. e. | Anaksagoras mėgino iš apskritimo padaryti kvadratą | |
III amžius pr. m. e. | Archimedas | 223/71 < π < 22/7 (3,140845... < π < 3,142857...) 211875/67441 = 3,14163... |
20 pr. m. e. | Vitruvijus | 25/8 = 3,125 |
130 | Čang Hongas | √10 = 3,162277... |
150 | Ptolemijus | 377/120 = 3,141666... |
250 | Vang Fau | 142/45 = 3,155555... |
263 | Liu Hui | 3,14159 |
480 | Zu Chongzhi | 3,1415926 < π < 3,1415927 |
499 | Aryabhatta | 62832/20000 = 3,1416 |
598 | Brahmagupta | √10 = 3,162277... |
800 | Al Khwarizmi | 3,1416 |
XII amžius | Bhaskara | 3,14156 |
1220 | Fibonačis | 3,141818 |
1400 | Madhava | 3,14159265359 |
Visi įrašai nuo 1424 pateikiami teisingais skaitmenim po kablelio. | ||
1424 | Jamshid Masud Al Kashi | 16 skaitmenų |
1573 | Valenthus Otho | 6 skaitmenys |
1593 | François Viète | 9 skaitmenys |
1593 | Adriaen van Roomen | 15 skaitmenų |
1596 | Ludolph van Ceulen | 20 skaitmenų |
1615 | Ludolph van Ceulen | 32 skaitmenys |
1621 | Willebrord Snell (Snellius) | 35 skaitmenys |
1665 | Izaokas Niutonas | 16 skaitmenų |
1699 | Abraham Sharp | 71 skaitmuo |
1700 | Seki Kowa | 10 skaitmenų |
1706 | John Machin | 100 skaitmenų |
1706 | William Jones įvedė graikiškąją π raidę | |
1730 | Kamata | 25 skaitmenys |
1719 | De Lagny suskaičiavo 127 skaitmenų, bet ne visus tiksliai | 112 skaitmenų |
1723 | Takebe | 41 skaitmuo |
1734 | Leonardas Euleris adaptavo raidę π | |
1739 | Matsunaga | 50 skaitmenų |
1761 | Johann Heinrich Lambert įrodė, kad π yra iracionalus skaičius | |
1775 | Euleris iškėlė hipotezę, kad π yra transcendentinis skaičius | |
1789 | Jurij Vega suskaičiavo 140 skaitmenų, ne visus teisingai | 137 skaitmenys |
1794 | Adrien-Marie Legendre parodė, kad π² (taip pat ir π) yra iracionalus, dėl to π galėtų būti transcendentinis. | |
1841 | Rutherford suskaičiavo 208 skaitmenis, ne visus teisingai | 152 skaitmenys |
1844 | Zacharias Dase ir Strassnitzky | 200 skaitmenų |
1847 | Thomas Clausen | 248 skaitmenys |
1853 | Lehmann | 261 skaitmuo |
1853 | Rutherford | 440 skaitmenų |
1853 | William Shanks | 527 skaitmenys |
1855 | Richter | 500 skaitmenų |
1874 | William Shanks daugiau nei 15 metų skaičiavo 707 skaitmenį, bet ne visus teisingai (klaida rasta 1946) | 527 skaitmenys |
1882 | Lindemann įrodė kad π transcendentinis | |
1946 | D. F. Fergusonas naudodamas stalinį kalkuliatorių | 620 skaitmenų |
1947 | 710 skaitmenų | |
1947 | 808 skaitmenys | |
Nuo 1949 skaičiavimai atlikti kompiuteriais. | ||
1949 | J. W. Wrench, Jr, ir L. R. Smith pirmieji panaudojo kompiuterį (Eniac) skaičiuoti π | 2 037 skaitmenys |
1953 | Mahler parodė kad π nėra Liuvilio skaičius | |
1955 | J. W. Wrench, Jr, ir L. R. Smith | 3 089 skaitmenys |
1961 | 100 000 skaitmenų | |
1966 | 250 000 skaitmenų | |
1967 | 500 000 skaitmenų | |
1974 | 1 000 000 skaitmenų | |
1992 | 2 180 000 000 skaitmenų | |
1995 | Yasumasa Kanada | > 6 000 000 000 skaitmenų |
1997 | Yasumasa Kanada ir Takahashi | > 51 500 000 000 skaitmenų |
1999 | Yasumasa Kanada ir Takahashi | > 206 000 000 000 skaitmenų |
2002 | Yasumasa Kanada su komanda | > 1 240 000 000 000 skaitmenų |
2003 | Yasumasa Kanada su komanda | > 1 241 100 000 000 skaitmenų |
[taisyti] π skaitinės aproksimacijos
Dėl π transcendentinės prigimties, nėra gražios išraiškos, kuri aprašytų π. Dėl to skaičiavimams naudojama skaičiaus aproksimacija. Daugelyje atvejų, 3,14 arba 22/7 yra pakankamo tikslumo reikšmė, inžinieriai dažnai naudoja 3,1416 ar 3,14159 didesniam tikslumui.
Pirma žinoma aproksimuota π reikšmė yra Egipto raštininko Ahmeso kurtas tekstas. Matematinis papirusas sukurtas Egipto antrąjame periode, nors Ahmesas teigia, kad kopijavo Viduriniosios Egipto karalystės tekstus, pateikta reikšmė gaunama padalinus 256 iš 81 (3,160).
Kinų matematikas Liu Hui 263 metais suskaičiavo π kaip 3,141014 (teisingi trys skaitmenys) ir siūlė, kad 3,14 yra pakankamai gera aproksimacija.
Indų matematikas ir astronomas Aryabhata pateikė tikslią π aproksimaciją. Jis rašė „Pridėk keturis prie šimto, padaugink iš aštuonių ir pridėk šešiasdešimt du tūkstančius. Rezultatas yra apytikslis ilgis apskritimo, kurio skersmuo yra dvidešimt tūkstančių. Pagal šią taisyklę skaičiuojamas apskritimo ilgis pagal skersmenį“. Kitaip tariant, (4+100)×8 + 62000 yra ilgis apskritimo, kurio spindulys yra 20000. Tokiu būdu π = 62832/20000 = 3,1416, teisinga apytikslė suapvalinta reikšmė.
[taisyti] Atviri klausimai
Svarbiausias su π susijęs neatsakytas klausimas – ar tai normalusis skaičius, t.y. ar egzistuoja kokia nors nuspėjama skaitmenų seka ar kiekvienas tolesnis skaitmuo visai „atsitiktinis“. Tai galiotų ne tik dešimtainei sistemai. Dabartinės žinios yra pakankamai mažos – net nežinoma kuris iš skaitmenų pasitaiko be galo dažnai.
Taip pat nežinoma ar π ir e yra algebriškai nepriklausomos konstantos, t.y. ar egzistuoja polinominis ryšys tarp π ir e su racionaliaisiais koeficientais.
[taisyti] π prigimtis
Ne Euklido geometrijoje trikampio kampų suma gali būti didesnė ar mažesnė už π radianų, taip pat apskritimo ilgio ir spindulio santykis gali būti nelygus π. Tačiau tai nekeičia π apibrėžimo, tik formules, kuriose naudojama π. Taigi, π neįtakojama visatos formos, ji nėra fizikinė, bet matematinė konstanta, apibrėžta nepriklausomai nuo bet kokių fizikinių matavimų. Ji naudojama ir fizikoje tik todėl, kad yra patogi daugumoje modelių.