Bakterijos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Bacteria | ||||
|---|---|---|---|---|
 Žarninės lazdelės (Escherichia coli) |
||||
 Lėkštelėje užaugusi paprasta akimi matoma bakterijų (Mycobacterium balnei) kolonija |
||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||
|
||||
| Tipai | ||||
|
Bakterijos (gr. bakterion -lazdelė), prokariotiniai organizmai, priklausantys monerų (Monera) karalystei. Nustatyta ~5000 rūšių. Bakterijas tiria mikrobiologijos skyrius – bakteriologija.
Turinys |
[taisyti] Klasifikacija
[taisyti] Bakterijų formos
Jos yra klasifikuojamos, pagal esamą formą į:
- rutulines – gali būti pavienės arba susispietusios į krūveles.
- lazdelines – lazdelės formos bakterijos.
- spiralines – spiralės formos bakterijos, kablelio formos bakterijos.
- siūlines – į plonus siūlus panašios bakterijos
[taisyti] Rutulinės bakterijos
Rutulinės bakterijos (kokai) yra paprasčiausios. Jos sudarytos iš vienos apskritos ląstelės. Tik retais atvejais jos esti pupos, inksto ar pusrutulio formos.
Besidalydamos viena kryptimi, kai kurių rūšių rutulinės bakterijos neatsiskiria viena nuo kitos. Tokiu atveju susidaro porinė bakterija, vadinama diplokoku, pavyzdžiui, bakterija Azotobacter chroococcum. Jei dviląstelė rutulinė bakterija ir toliau dalijasi ta pačia kryptimi ir naujos ląstelės viena nuo kitos neatsiskiria, gaunama daugialąstė, grandinės formos kolonija, vadinama streptokoku (pvz., Streptococcus pyogenes, S.lactis). Kai ląstelės antrojo dalijimosi kryptis yra statmena pirmajai, susidaro ląstelių tetrada (tetrakokas). Jei tetrakoko formos bakterija dar skyla pusiau, bet jau yra statmena šiai keturių ląstelių plokštumai, tada susidaro aštuonių kokų kubo formos kolonija, kuri vadinama sarcina. Kiekviena sarcinos ląstelė dar gali panašiai dalytis trimis kryptimis ir toliau. Tuomet susidaro sudėtinga 16 arba 32 ląstelių sarcina, primenanti kokų ryšulėlį (pvz., Sarcina lutea). Kartais rutulinė bakterija dalijasi įvairiomis kryptimis, o susidariusios naujos ląstelės ne išsisklaido, bet lieka sukibusios. Tokia vynuogių kekės formos ląstelių grupė vadinama mikrokoku, arba stafilokoku.
[taisyti] Lazdelinės bakterijos
Lazdelinių bakterijų forma yra šiek tiek įvairesnė, ypač skirtingas jų ilgis. Lazdelinės bakterijos kartais esti smailiais galais, lenktos ar šiek tiek šakotos. Kai kurios rūšys po dalijimosi lieka sukibusios. Susidaro poromis sukibusios arba grandinės formos lazdelinės bakterijos (pvz., Lactobacterium plantarum).
[taisyti] Spiralinės bakterijos
Spiralinės bakterijos esti dar įvairesnės. Jos gali būti trumpos, panašios į kablelį (Vibrio gentis), „S“ raidės formos ir kt. Pasitaiko labai plonų ir vingiuotų bakterijų. Tai Spirochaeta genties bakterijos (pvz., Spirochaeta pallidum – sifilio sukėlėja) ir spirilos (Spirillum gentis).
[taisyti] Siūlinės bakterijos
Iš siūlinių bakterijų tipiškiausios yra gelžbakterės ir sierabakterės, kurios yra daugialąstės ir didelės. Dirvožemyje ir mėšle yra labai plonų sūlinių vienaląsčių bakterijų. Tai vadinamieji aktinomicetai. Ankščiau buvo priskiriami grybams ir buvo vadinami laibagrybiais. Tarp lazdelinių ir siūlinių bakterijų griežtos ribos nėra, nes kai kurios lazdelinės bakterijos dėl savotiškos prigimties ar dėl išorės sąlygų veikimo ištysta iki labai ilgų siūlų.
[taisyti] Kitas skirstymas
Pagal mitybos būdą bakterijos skirstomos į autotrofines bakterijas, kurios sau pačios pasigamina organines medžiagas, ir heterotrofines bakterijas, kurios naudojasi jau gatavomis, aplinkoje esančiomis organinėmis medžiagomis. Prie autotrofinių bakterijų priskiriamos fotosintezę vykdančios cianobakterijos. Prie heterotrofinių – grupė bakterijų, vadinamų saprotrofais. Tai pagrindiniai skaidytojai, ardantys negyvą organinę medžiagą. Kita grupė heterotrofinių bakterijų gyvena gyvuose organizmuose ir minta jų audinių, ląstelių organinėmis medžiagomis, smarkiai kenkdamos šeimininkui. Tai parazitinės bakterijos, sukeliančios daugybę tiek augalų, tiek gyvūnų ligų.
Pagal deguonies poreikį bakterijos skirstomos į aerobines bakterijas, kurių gyvybiniai veiklai deguonis yra reikalingas, ir į anaerobines, kurioms deguonis nėra būtinas, nes savo reikmėms reikalingą jo kiekį pasigamina citoplazmoje vykstant reakcijoms.
[taisyti] Bakterijos sandara
Pagrindinis straipsnis: Bakterijos sandara
Kiekviena bakterija sudaryta iš vienos ląstelės, šią dengia membrana, o virš jos yra tvirta apsauginė sienelė. Ląstelę gali supti prigludusi gleivių kapsulė arba laisvas drebutiškas apvalkalas. Šie dangalai ją apsaugo nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Dauguma bakterijų turi ir judėti skystoje terpėje pritaikytus ilgesnius žiuželius. Bakterijos neturi branduolio. Tačiau citopazmoje yra tankesnė sritis, vadinama nukleoidu, o joje žiedinė dvivijė DNR grandinė – bakterijos prokariotinė chromosoma. Bakterinėje ląstelėje nėra eukariotiniai ląstelei būdingų organoidų, išskyrus daugybę mažyčių ribosomų, atliekančių baltymų biosintezę.
[taisyti] Bakterijų dydis
Nereikia manyti, kad visos bakterijos yra tik nepaprastai mažos ir jų tarpe nėra mažesnių ir didesnių. Iš tikrųjų bakterijų dydžio santykis maždaug yra toks pats, kaip žinduolių, pvz., tarp dramblio ir pelės. Labiausiai paplitusių dirvožiamio, vandens ir pieno bakterijų dydžiai svyruoja nuo 0,5 iki 10,0 mikronų. Tačiau pasitaiko bakterijų, kurių ilgis siekia iki 50 ir daugiau mikronų. Vidutinis labiausiai paplitusių rutulinių bakterijų dydis yra apie 1 mikroną. Einant žemyn nuo 0,1 mikrono ribos, jau prasideda neląstelinės gyvybės formos – virusų ir bakteriofagų – pasaulis.
[taisyti] Fizikinės bakterijų savybės
Pilnas staipsnis: Fizikinės bakterijų savybės
Norėdami geriau suprasti bakterijos ląstelės viduje vykstančius procesus ir bakterijų santykiavimą su aplinka (ekologiją), turime susipažinti ir su kai kuriomis bakterijų fizikinėmis sąvybėmis:
- Brauno judėjimas
- Nusėdimas
- Spalva ir hidromechaniniai reiškiniai
- Adsorbcija, ląstelių tirpstamumas ir kiti fizikiniai reiškiniai.
[taisyti] Bakterijų reikšmė
Bakterijų reikšmė nepaprastai didelė žmogaus gyvenime ir visoje gamtoje. Dauguma jų atlieka skaidytojų „darbą“ – nuokritų organinę medžiagą suskaido iki mineralinių medžiagų, kurias jau gali pasisavinti organinių medžiagų gamintojai – augalai Bakterijos yra ne tik mūsų planetos „sanitarai“, bet ir daugiausia prisideda prie derlingo dirvožemio susidarymo. Pūdydamos ir skaidydamos daugybę tonų įvairiausių nuokritų, organizmų lavonų, įvairių organinių atliekų, dirvožemyje pagausina puvenų (humuso). Kai kurios bakerijos dalyvauja azoto junginių apytakos cikle, kuris be jų veiklos nebūtų įmanomas. Žmogus bakterijas pasitelkė savo poreikiams tenkinti, įvairiems produktams gaminti. Pavyzdžiui, pienarūgščio rūgimo bakterijos pieną paverčia raugintais pieno produktais (rūgpieniu, kefyru, jogurtu ir pan.), raugina agurkus, kopūstus ir kitas daržoves, apdoroja galvijams žiemai ruošiamą silosą. Taip pat jos gamina medicinoje naudojamus baltymus (pavyzdžiui, insuliną). Atrinkus bakterijų potipius, kuriuose vyksta fermentų supersintezė, gaminami fermentiniai preparatai (proteazė, amilazė, galaktozidazė, lipazė, pektinazė). Pektinazę sintetinančios bakterijos naudojamos linų, kanapių, džiuto pluoštui greičiau atskirti nuo medienos (spalių).
