Formulė 1
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Formulė 1 (sutrumpintai F1) – automobilių sporto lenktynės, kurias organizuoja Tarptautinė automobilių asociacija FIA (Fédération Internationale de l'Automobile); dažniausiai laikomos populiariausiu autosporto renginiu pasaulyje. Oficialus pavadinimas- FIA Formula One World Championship (liet. „Formulės Vienas pasaulio čempionatas“).
Pasaulio čempionatus FIA organizuoja kiekvienais metais (pirmasis įvyko 1950 m.), kurie susideda iš atskirų etapų, vadinamų Grand Prix. Sezono pabaigoje pilotas ir komanda, surinkę po daugiausia taškų, tampa Formulės 1 čempionais. Komandinė įskaita atsirado tik 1958 m. sezone.
Kiekviena komanda čempionatuose naudoja pagal savas technologijas sukurtus automobilius, todėl F1 dažnai gimsta nauji progresyvūs techniniai sprendimai, kurie vėliau panaudojami serijiniuose automobiliuose. Viena žinomiausių ir didžiausių inovacijų auto istorijoje yra taip vad. praslydimo sistema (sukūrė Ferrari), kai pradedant važiuoti „neprasisuka“ vietoje ratai.
Taip pat gamintojai investuoja milžiniškas lėšas į variklių gamybą ir vystymą, aerodinamikos, inžinerijos, elektronikos sritis.
F1 automobiliai turi atitikti FIA techninio reglamento reikalavimus.
Formulės 1 lenktynininkas (vad. pilotas), vairuosaintis ar vairuojantis, privalo turėti taip vad. Super licenciją, kurią suteikia FIA.
Formulės 1 automobiliai dažnai vaizdžiai vadinami bolidais. Tai nėra automobilinis terminas ir daugumoje pasaulio kalbų jis nėra vartojamas Formulės 1 automobiliams vadinti. Bolidas, žinoma, yra ryškus meteoras, kuris nukrenta žemėn ir virsta meteoritu, arba sprogsta ore.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Iš santykinai mažos lenktynių serijos F1 pamažu tapo pasaulinio garso ženklu ir pasaulio lenktynių simboliu; tokiu ženklu yra tapęs ir Grand Prix (Didysis Prizas). Grand Prix yra vadinamas kiekvienas iš Formulės 1 čempionato etapų. Šis vardas išskirtinai suteiktas tik šiam sportui. F1 šaknys siekia trečią XX a. dešimtmetį, tačiau oficialūs čempionatai pradėti rengti tik 1950 metais. Pirmasis etapas vyko Didžiojoje Britanijoje, Silverstone trasoje. Joje etapai vyksta iki šiol. Nuo 1958 prie asmeninės įskaitos taurės pridėta ir konstruktorių taurė. Pirmuoju asmeninės įskaitos nugalėtoju tapo italas Giuseppe Farina, o tarp komandų pirmąja nugalėtoja tapo anglų komanda Vanvall. Neoficialiai vyksta ir padangų gamintojų įskaita: šiuo metu tarp Bridgestone ir Michelin padangų gamintojų.
Daugiausia kartų Formulės 1 čempionais yra tapę (komandų įskaitoje): Ferrari 14 kartų, McLaren – 11, Williams – 7, Lotus – 6, Brabham – 4, Alfa Romeo, Maserati, Cooper, Mercedes, Tyrrell, Benetton ir Renault po 2, BRM, Matra po 1 kartą. Čempionu daugiausiai kartų tapęs vokietis Michael Schumacher – net 7 kartus. 5 kartus nugalėjo argentinietis Juan Manuel Fangio, 4 – prancūzas Alain Prost. Po tris kartus nugalėjo dar keletas lenktynininkų.
[taisyti] Pagrindinės taisyklės
Čempionatas susideda iš išanksto numatytų Grand Prix etapų skaičiaus. Skaičius yra kintantis, kaip, pvz., 1950 buvo 7 Grand Prix, o 2005 – 19. Grand Prix vietą išanksto nustato FIA. Grand Prix – tai savaitgalis, kurio metu vyksta: laisvieji (treniruočių) važiavimai, kvalifikacija ir lenktynės. Įprasta, kad čempionatas prasideda kovo mėn. ir baigiasi rudenį.
Komanda, norinti dalyvauti F1 čempionate, privalo sumokėti piniginį avansą, kuris vėliau grąžinamas dalimis. F1 komanda pati kuria automobilio pakabą. Variklius galima naudoti savo kurtus ar pirktus iš kito gamintojo. Kad automobilis atitiktų FIA reikalavimus, jie yra stebimi federacijos deleguotų stiuartų. Kiekvieną komandą kiekvienose GP varžybose privalo atstovauti du automibiliai ir du pilotai. Jei komanda pažeidžia šią nuostatą, ji baudžiama vienokia ar kitokia forma: tai gali būti diskvalifikavimas iš čempionato, diskvalifikavimas kitame etape ar keliuose, piniginė bauda.
Pagal galiojančias taisykles, pirmosios 8 vietos apdovanojamos taškais pagal sistemą: 10-8-6-5-4-3-2-1. Pirmieji trys greičiausiai finišą pasiekę pilotai lipa ant nugalėtojų pakylos. Laimėjusio piloto ir jo komandos garbei atliekami himnai. Iškovoti taškai pridedami prie jau iškovotų čempionate tiek pilotui, tiek komandai.
Apie pokyčius trasoje lenktynių maršalai pilotams signalizuoja vėliavomis.
[taisyti] Grand Prix
Grand Prix (toliau GP) organizuojami pagal FIA reglamentą taisykles, kurių privalo laikytis komandos, pilotai ir organizatoriai (paprastai tos šalies, kurioje organizuojamas GP autosporto ferderacija ar asociacija).
GP metu vykstančiose kvalifikacijoje ir lenktynėse komandai privalo atstovauti 2 pilotai. Praėjusiame sezone komandoms, iškovojusioms žemesnes vietas, nei 4-toji, laisvųjų važiavimų metu leidžiama naudoti trečią automobilį. Tokiu būdu šios komandos gauna daugiau informacijos apie automobilį ir gali koreguoti dalyvausiančių kvalifikacijoje ir lenktynėse automobilių pakabos, aerodinamikos bei kitas charakteristikas.
Pagrindinių pilotų ligos ar kitos svarbios priežasties atveju, jį (arba abu) gali pakeisti tretieji arba test pilotai. Iškovoti pilotų taškai yra atiduodami tam pilotui kuris dalyvavo GP lenktynėse. Čempionato metu komandai atstovauti lenktynėse gali iki 4 pilotų.
[taisyti] Laisvieji važiavimai
Laisvieji važiavimai yra suskirstyti į tris sesijas. Sesija yra 1 valandos trukmės. Dvi sesijos vyksta penktadieniais, likusi – šeštadienį, prieš kvalifikaciją. Sesijos metu pilotai važiuoja palankiu sau greičiu, susipažysta su trasa, renka informaciją apie automobilio važiavimą, kad vėliau galėtų jį pritaikyti konkrečiai trasai.
Norėdamas dalyvauti kvalifikacijoje ir lenktynėse, pilotas privalo pravažiuoti bent 1 trasos ratą visose 3-se sesijose.
[taisyti] Kvalifikacija
Kvalifikacija – važiavimas trasa pagal nustatytą tvarką, siekiant kuo greičiau apvažiuoti vieną trasos ratą.
Kvalifikacija vyksta šeštadieniais ir suskirstyta į dvi 15 ir vieną 20 minučių laiko atkarpas. Pilotas kiekvienoje sesijoje gali apvažiuoti tiek ratų kiek nori, ar kiek suspėja per nustatytą laiką.
- Pirma sesija. Dalyvauja visi pilotai. Jie važiuoja numatytą kiekį ratų nuo 14:00 iki 14:15 val. Pasibaigus sesijai, 6 pilotai, kurių pravažiuotas greičiausias vieno rato laikas yra žemiausias, nebedalyvauja kitose sesijose. Pagal jų parodytą laiką, jiems atitenka vietos lenktynių starte nuo 17 iki 22.
- Antra sesija. Dalyvauja 16 pilotų, likusių po pirmosios sesijos. Jie važiuoja numatytą kiekį ratų nuo 14:20 iki 14:35 val. Pasibaigus šiai sesijai, 6 pilotai, kurių pravažiuotas greičiausias vieno rato laikas yra žemiausias, nebedalyvauja paskutinėje sesijose. Pagal jų parodytą laiką, jiems atitenka vietos lenktynių starte nuo 11 iki 16.
- Trečia sesija. Dalyvauja 10 pilotų, likusių po antros sesijos. Važiuojama taip pat, kaip ir prieš tai vykusiose sesijose. Pasibaigus sesijai, pilotai pagal pravažiuotus laikus užima vietas lenktynių starte nuo 1 iki 10.
Pirmos ir antros sesijos metu pilotams leidžiama važiuoti su pasirinktu kuro kiekiu automobilyje. Nepatekus į trečiąją sesiją, leidžiama papildyti kuru atomobilį tiek, kiek planuojama dalyvaujant lenktynėse. Automobiliai, dalyvavujantys trečioje sesijoje, turi būti papildyti tokiu kuro kiekiu, kurį numatė komanda lenktynėms.
Pasibaigus kvalifikacijai, visi automobiliai vyksta į uždarą stovėjimo vitą, t.y. iki lenktynių pradžios nebegalima reguliuoti automobilio pakabos, pildyti kuro ar keisti padangas. Tiesa, leidžiami kai kurie smulkūs pakeitimai: priekinio sparno atakos kampo ar padangų oro slėgio pakeitimas. Pasikeitus oro sąlygoms, teisėjų leidimu galimi ir kiti reguliavimai.
[taisyti] Lenktynės
Vyksta sekmadieniais ir prasideda 14:00 val. vietos laiku. Lenktynių distancija priklauso nuo trasos rato ilgio ir nustatoma kiek ratų reikės įveikti pilotams. Paprastai ši distancija būna šiek tiek didesnė nei 305 km (išskyrus Monaco trasą). Lenktynės vyksta neilgiau nei 2 valandas, todėl, pasibaigus skirtam laikui, lenktynės stabdomos ir tuo momentu nustatomos užimtos pilotų vietos.
Prieš 15 minučių iki lenktynių pradžios automobiliai turi apleisti komandai skirtas vietas „techninėje juostoje“ ir išsirikiuoti trasoje lenktynėms, prie pažymėtų jiems vietų. Šiose vietose komandos personalui leidžiama apžiūrėti meteoritus, bet 15 sekudžių iki lenktynių pradžios personalas privalo pasitraukti iš starto zonos.
Pagal virš starto linijos esančių šviesoforų signalus pilotai privalo apvažiuoti vieną ratą, kurio metu negalima lenkti priešininkų. Šis ratas slirtas „pašildyti“ padangas bei stabdžius, pagerinant jų sukibimą su trasa bei darbinę temperatūrą. Apvažiavus šį ratą, lenktynininkai išsirikiuoja tokia pačia tvarka, kaip prieš jį ir po šviesoforo signalo pradeda lenktynes.
Lenktynių metu komanda gali pildyti kurą, keisti padangas. Tai atliekama techniniio sustojimo zonoje. Sustojimų kiekis lenktynių metu yra numatytas pagal komandos taikomą strategiją. Dažnai gera sustojimų strategija silpnesniems automobiliams suteikia galimybę finišiuoti anksčiau, nei galingesniems. Komandos dažniausiai naudoja nuo 1 iki 3 sustojimų strategiją. Tai priklauso nuo trasos charakteristikų ir išankstinio planavimo.
Įvažiuodamas į techninio aptarnavimo juostą, pilotas privalo sumažinti greitį ir šioje zonoje važiuoti ne didesniu nei 100 km/h greičiu. Pilotas sutoja prie savo komandos aptarnavimo vietos. Sustojus, tuo pačiu metu, komandos mechanikai gail papildyti kurą, pakeisti rasus, reguliuoti automobilio priekinio sparno kampą, pakeisti sugadintas detales, išvalyti oro aušinimo angas ir atlikti kitus darbus, numatytus taisyklėse.
[taisyti] Pagrindinės F1 automobilio charakteristikos
Automobilio charakteristikos yra aprašytos FIA techniniame reglamente. Jų privalu laikytis. Neatitinkant šių reikalavimų, automobiliui draudžiama dalyvauti čempionate ar GP. Komanda gali būti baudžiama.
[taisyti] Pakaba
F1 automobilis – paprastai anglies pluošto monokokas su prie korpuso tvirtinamais keturiais ratais, kurių galiniai yra vedantieji. Piloto vieta yra monokoke. Jis automobilis vairuoja vairu ir greičio bei stabdžio pedalais.
F1 yra pati greičiausia autospoto serija. Dažnai pasiekiamas 300 km/h greitis. Pasižymi efektyviais stabdžiais ir aerodinamikos sprendimais.
[taisyti] Variklis
Šiuo metu FIA reglamente numatyta naudoti keturtakčius 8 cilindrų variklius. Variklio darbinis tūris negali viršyti 2400 cm3. Ši taisyklė buvo įvesta neseniai, todėl komandoms leidžiama naudoti ir senesnius 10 cilindrų (3000 cm3) variklius, tačiau jų sūkiai yra apribojami. Dabar naudojamų variklių sūkiai siekia 20 000 aps./min.
Naudoti variklių išankstinio aušinimo sistemas draudžiama.
[taisyti] Saugumas
Po Ayrton Senna ir Roland Ratzenberger žūties 1994 metais ypatingas dėmesys skiriamas pilotų saugumui, todėl kiekvienas automobilis yra tikrinamas. Atliekami testai, kuriu metu stebima ar avarijos metu nebus žalojamas pilotas.
Automobilio monokokas pagamintas iš anglies pluošto išlaiko savo formą net ir po smūgio kaktomuša, kurio metu pasiekiamas 300 km/h greitis. Monokokas įrengiamas taip, kad pilotas sugebėtų iš jo išlipti greičiau nei per 5 sekundes.
Dėl nelaimingų atsitikimų ratai prie automobilio tvirtinami saugos trosais, kad avarijos metu atsikabinę nesukeltų papildomų avarijų ar nesužalotų žmonių.
[taisyti] Elektronika
Kaip aukštos technologijos produktas, F1 automobilis turi daug elektroninių sistemų, padedančių pasiektį geriausią rezultatą lenktynių metu. Šios sistemos yra reglamentuotos ir peržiūrimos prieš prasidedant sezonui. Sezono metu draudžiama modifikuoti ar pakeisti elektronines sitemas. Draudžiamos tokios elektroninės sistemos, kurios padeda pilotui vairuoti automobilį. Paskutiniu metu jaučiama tendencija mažinti šių sistemų kiekį bei siekiama didinti vairuotojo meistriškumo, o ne techninių sprendimų įtaką varžybų rezultatui.
Komanda automobilio veikimą stebi radijo ryšiu. Perduodama telemetrija patenka į komandos kompiuterius, kuriuose techninis komandos personalas gali stebėti įvairius automobilio elgesio parametrus. Ryšys į automobilį yra draudžiamas, kad šis nebūtų valdomas iš išorės.
[taisyti] Padangos
Vienas iš svarbių elementų, nuo kurio priklauso sėkmė varžybose. Padangų gamintojai tiekia komandoms įvairių rūšių padangas pritaikytas vienai ar kitai trasai. Padangoms keliami tvirtumo, mažo svorio ir didelio sukibimo su trasa reikalavimai. Paprastai naudojamos trijų tipų padangos: sausai, šlapiai trasai skirtos padangos, bei tarpinio tipo. Padangų sudėtis svyruoja nuo minkštos iki kietos. Kitaip nei įprastiems automobiliams, F1 padangos yra trumpaamžės ir susidėvi nuvažiavus apie 200 km.
Lietus yra gana retas reiškinys F1 lenktynėse, todėl dažniausia naudojamos sausai trasai skirtos padangos. Nuo 1998 metų sezono, anksčiau naudotas padangas be griovelių (vad. „Slick“), naudojamos su 4 išilginiais grioveliais padangos. Šis pasikeitimas buvo įvestas, norint sumažinti padangų sukibimą su trasa, tuo pačiu ir automobilių greitį.
[taisyti] Trasos
Formulės 1 dalyviai rungtyniauja specialiai tam pritaikytose lenktyninėse trasose. Jose taip pat rengiamos ir kitų auto ir moto sporto varžybos (pvz., Moto GP). Trasų konfiguracija ir ilgiai – skirtingi. Ilgiausia tarp dabartinių trasų – Belgijos Spa trasa, trumpiausia – Monako. Trasoms keliami aukščiausi saugumo, dėmesio žiūrovams, infrastruktūros ir kt. reikalavimai.
[taisyti] Reklama Formulėje 1
Kaip reklamą Formulę 1 naudoja ir ne tik su automobiliais susijusios firmos, pavyzdžiui, Red Bull, energetinių gėrimų gamintoja, kuri 2006 m. sezoną jau turi dvi komandas. Įsigalėjus Europos Sąjungos suvaržymams rūkalų reklamos srityje, beveik visuose Europos etapuose ant Formulės 1 automobilių rūkalų gamintojai negali rodyti savo logotipų (pav. Marlboro, Mild Seven, West).
[taisyti] Nuorodos
- Formulės 1 svetainė (anglų kalba)
- FIA svetainė (anglų kalba)
- Lietuvos Formulės 1 portalas F-1.LT (lietuvių kalba)
