Kot Doras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kot Doro departamentas Prancūzijos žemėlapyje

Kot Doro herbas

Kot Doras (21) (pranc. Côte-d'Or, Aukso pakrantė) – Prancūzijos departamentas šalies rytuose, Burgundijos regione. Administracinis centras – Dižonas (Dijon). Generalinės tarybos pirmininkas Lui de Bruasia (Louis de Broissia) (Sąjunga už liaudies judėjimą).

Departamente 3 apskritys, 43 kantonai, 28 municipaliniai susivienijimai ir 707 komunos. Plotas – 8 763 km². 1999 m. – 506 755 gyventojai, 58 gyv./km².

Turinys

1 Istorija
2 Geografija
- 2.1 Pagrindiniai miestai
- 2.2 Didžiausios upės
3 Ekonomika
4 Turizmas
5 Politika
- 5.1 Apskritys
6 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais.

[taisyti] Geografija

Kot Doro departamentas ribojasi su Jonos, Nievro, Sonos ir Luaros, Juros, Aukštutinės Sonos, Obo ir Aukštutinės Marnos departamentais.

[taisyti] Pagrindiniai miestai

Dižonas (Dijon) – 151 000 gyventojų (2004 m.)
Beonas (Beaune) – 22 916 gyv.
Monbaras (Montbard) – 6 300 gyv.

[taisyti] Didžiausios upės

Armansonas (Armançon)
Sona (Saône)
Sena (Seine)
Sereinas (Serein)

[taisyti] Ekonomika

Vyno kraštas

Pagrindinės ekonomikos šakos: žemės ūkis ir maisto poduktų gamybos pramonė. Be to, Dižone sukoncentruota depertamento metalurgijos, chemijos, farmacijos pramonė.

Burgundija pasižymi gerais vynais, turinčiais prestižą Prancūzijoje ir pasaulyje, iš kurių net 32 yra AOC Grand crus, 562 pirmos klasės, pagamintų iš Božolė, Oksero, Šabli, Šalono, Kot de Nui, Masono ir daugelyje kitų vynuogynų užaugintų vynuogių.

[taisyti] Turizmas

Burgundijos kunigaikščių rūmai

Lankytini objektai:

Burgundijos kunigaikščių rūmai
Šv. Beninos katedra Dižone
Dižono meno muziejus
Šventojo meno muziejus

[taisyti] Politika

Kot Doro departamentui Prancūzijos senate atstovauja Lui de Bruasia, Lui Grijo ir Anri Revolis, Atstovų rūmuose – 5 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 43 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.