Šiaurė (departamentas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šiaurės departamentas Prancūzijos žemėlapyje

Šiaurės herbas

Šiaurė (59) (pranc. Le Nord) – Prancūzijos departamentas šalies šiaurėje, Šiaurės-Pa de Kalė regione. Administracinis centras – Lilis (Lille). Generalinės tarybos pirmininkas Bernaras Derosjė (Bernard Derosier).

Departamente 6 apskritys, 79 kantonai, 51 municipalinis susivienijimas ir 652 komunos. Plotas – 5 743 km². 1999 m. – 2 577 000 gyventojai, 449 gyv./km² .

Turinys

1 Istorija
2 Geografija
- 2.1 Pagrindiniai miestai
- 2.2 Klimatas
3 Ekonomika
4 Turizmas
5 Politika
- 5.1 Apskritys
6 Prefektai
7 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais. Herbo pagrindu tap Flandrijos herbas.

[taisyti] Geografija

Departamento planas

Šiaurės departamentas ribojais su Pa de Kalės, Esno, Somos departamentais, Belgija ir Šiaurės jūra.

Departamento teritoriją kerta kanalas Diunkerkas – Esko ir Deulio (La Deûle) kanalas, naudojami laivybai. Didžiausia upė – Izeras.

[taisyti] Pagrindiniai miestai

Lilis (Lille) – 178 657 gyventojai (1999 m.)
Avesnas (Avesnes-sur-Helpe) – 5 003 gyventojai
Kambrė (Cambrai) – 33 716 gyventojų
Duė (Douai) – 42 796 gyventojai
Diunkerkas (Dunkerque) – 70 850 gyventojų
Valansjenas (Valenciennes) – 40 198 gyventojai

[taisyti] Klimatas

Klimatas okeaninis, didelė Šiaurės jūros įtaka.

[taisyti] Ekonomika

Žemės ūkis pirmaujantis visoje Prancūzijoje pagal gamybos apimtis gyvulininkystėje ir daržininkystėje.

Lilis nuo seno garsėjo medvilnės, lino, vilnos apdirbimo pramone, tekstilės įmonėmis. Tačiau po 1970 m. ekonomikos krizės daugelis šių įmonių perkeliama į pigesnės darbo jėgos užsienio šalis.

Pagrindinė pramonės ekonomikos šaka ilgą laiką buvo akmens anglis, jos gavyba ir perdirbimas. Šiaurės-Pa de Kalė baseinas pramoniniu būdu pradėtas eksploatuoti 1841 m. 1875 m. atvertas ir pietinis baseinas. 1880 m. išgauta 7,8 mln. tonų anglies, 1913 m. gavyba pasiekė 27,4 mln.t, 1925 m. – 28,5 mln.t. Tais metais dauguma iš 75 000 šachtininkų jau buvo lenkai, kurie pamažu integravosi į regioną. 1930 m. pasiektas absoliutus rekordas – 35 mln.t.

Po Antrojo pasaulinio karo šachtos nacionalizuotos, gamyba vėl išaugo. Tačiau nuo 1960 m. anglių panaudojimas energetikoje ir geležinkeliuose sumažėjo, todėl pradėtos uždarinėti ir šachtos.

Vis dar plėtojama metalurgija, geležinkelio lokomotyvų ir vagonų gamyba greitajam traukiniui TGV. Yra sunkiosios ir lengvosios chemijos gamybos įmonių.

[taisyti] Turizmas

Turizmas daugiausiai susietas su jūra ir sportu.

[taisyti] Politika

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja 11 senatorių, Atstovų rūmuose – 24 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 79 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

[taisyti] Apskritys

Apskritis	Gyventojų	Plotas km²	Kantonų	Savivaldybių
Avesnas	238 466	1408	12	151
Duė	246 987	477	7	64
Diunkerkas	379 702	1443	16	115
Kambrė	158 845	902	7	116
Lilis	1 182 026	879	28	124
Valansjenas	348 994	9	82