Rytų Pirėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rytų Pirėnų departamentas Prancūzijos žemėlapyje

Rytų Pirėnų herbas

Rytų Pirėnai (66) (pranc. Les Pyrénées-Orientales, katalonietiškai Pirineus Orientals, okitaniškai Pirenèus Orientals)– Prancūzijos departamentas šalies pietuose, Langedoko-Rusijono regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo kalnus. Administracinis centras – Perpinjanas (Perpignan). Generalinės tarybos pirmininkas Kristianas Burkinas (Christian Bourquin).

Departamente 3 apskritys, 31kantonas, 16 municipalinių susivienijimų ir 226 komunos. Plotas – 4 116 km². 2005 m. – 412 685 gyventojai, 95 gyv./km².

[taisyti] Istorija

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, padalijus Langedoko ir Rusijono provincijas.

Ispanija buvo užgrobusi departamentą 1793 m., bet prancūzai po trijų mėnesių jį susigražino. XIX a. departamentas liko labiausiai respublikoniškas.

[taisyti] Geografija

Rytų Pirėnų departamentas ribojais su Odo ir Arježo departamentais, Ispanijos Žeronos provincija, Andora ir Viduržemio jūra.

[taisyti] Pagrindinės upės

Tešas
Tetas
Agli
Odas

[taisyti] Pagrindiniai miestai

Perpinjanas (Perpignan) – 116 700 gyventojų (1999 m.)
Pradas (Prades) – 5 800 gyv.
Seretas (Céret) – 7 291 gyv.
Kanetas (Canet-en-Roussillon) – 12 100 gyv.
Sent Estevas (Saint-Estève) – 11 066 gyv.
Sen Kiprijenas (Saint-Cyprien) – 8 573 gyv.

[taisyti] Klimatas

Klimatas tipiškas viduržemiškas, su švelniomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Tačiau vėjas, ypač šiaurės vakarų, būna labai stiprus, siekia 100 km per valandą. Vėjui papūtus nuo jūros paprastai prapliumpa lietus.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinė ekonomikos šaka – tradicinis žemės ūkis ir žūklė. Gaminami natūralūs saldūs vynai, iš kurių išsiskiria Banjulis, Mori, Rivesaltas, Muskatas. Žemės ūkyje dirba apie 8200 gyventojų, tiek pat užimti statybose, apie 10 000 – pramonėje. Trečiajame, paslaugų sektoriuje užimti apie 98 000 gyventojų.

Geras klimatas, užimtumas lėmė, kad departamento gyventojų greitai daugėja:

1954 m. – 230 285
1975 m. – 299 506
1982 m. – 334 557
1990 m. – 363 796
1999 m. – 392 803
2005 m. – 412 685

[taisyti] Turizmas

Tai vienas iš nedaugelio departamentų, galinčių suteikti ir kalnų, ir jūros malonumus. Pakrantėje ir kalnuose pastatyta daug kempingų, jachtų prieplaukų, įvairių žaidimų aikštelių, laukų ir stadionų.

[taisyti] Kalba

Dauguma gyventojų kalba katalonų kalba, bet departamento šiaurėje išlikusi okitanų kalba, priklausanti Langedoko (langues d'Oc) kalbų grupei. Paplitus literatūrinei prancūzų kalbai šios kalbos vis labiau lieka tik kaimo rajonų šnekamąja kalba.

[taisyti] Politika

Departamentui Prancūzijos senate atstovauja Žanas Polis Aldui ir Polis Blankas, Atstovų rūmuose – 4 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 37 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.