Sena ir Marna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Senos ir Marnos departamentas Prancūzijos žemėlapyje

Senos ir Marnos herbas

Sena ir Marna (77) (pranc. Seine-et-Marne)– Prancūzijos departamentas šalies centro šiaurėje, Il de Franso regione, pavadintas pagal Senos ir Marnos upių vardus. Administracinis centras – Melenas (Melun). Generalinės tarybos pirmininkas Vensanas Eblė (Vincent Eblé).

Departamente 5 apskritys, 45 kantonai, 31 municipalinis susivienijimas ir 514 komunos. Plotas – 5 915 km². 1999 m. – 1 253 637 gyventojai, 212 gyv./km².

[taisyti] Istorija

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, Il de Franso provincijos dalyje.

Departamentas įeina į Prancūzijos „Didžiąją karūną“, kurią sudaro Uazos slėnis, Ivlinas, Esonas bei Sena ir Marna. „Mažąją karūną“ sudaro Aukštutinė Sena, Sena-Sen Deni ir Marnos slėnis.

[taisyti] Geografija

Cezario pilis Provanse

Senos ir Marnos departamentas šiaurėje ribojais su Uazos ir Esno, rytuose su Uazos slėnio, Senos-Sen Deni, Marnos slėnio, pietuose su Luarės, Jonos bei vakaruose su Obo ir Uazos departamentais.

[taisyti] Pagrindiniai miestai

Melenas (Melun) – 37 500 gyventojai (2004 m.)
Fontenblo (Fontainebleau) – 15 942 gyv.
Mo (Meaux) – 49 800 gyv.
Provansas (Provins) – 11 667 gyv.
Torsi (Torcy) – 21 595 gyv.
Šelis (Chelles) – 47 800 gyv.
Ponto-Kombo (Pontault-Combault) – 32 886 gyv.
Nemuras (Nemours) – 12 898 gyv.

[taisyti] Klimatas

Klimatas tipiškas atlantinis, lietus|lietaus iškrenta vidutiniškai 650 mm, kiek daugiau rytuose. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra 3,2°C, liepos mėnesio – 18,6°C.

[taisyti] Ekonomika

Disneilendas

Apie 60% teritorijos – 343 000 ha, užima žemės ūkis su 3242 sklypais, iš kurių 451 didesni nei 200 ha. Auginami kukurūzai, burokėliai, kviečiai, aliejinės kultūros. Apie 150 ūkių primelžiama 300 000 hektolitrų pieno skiriama Brijė sūrio gamybai.

Nuo 1240 m. auginamos rožės, o Provansas dažnai vadinamas rožių sostine. Mo apylinkėse nuo XIII a. auginamos garstyčios, kurios buvo tiekiamos karaliaus stalui. Yra kelios šokolado ir saldumynų gamyklos.

Departamente kasmet išgaunama po 0,5 mln. t naftos, kasamas gipsas, smėlis, žvyras, gaminamas cementas. Apie 50 000 gyventojų savo butus jau šildosi geoterminiais vandenimis.