Aukštutinė Vjena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aukštutinės Vjenos departamentas Prancūzijos žemėlapyje

Aukštutinės Vjenos herbas

Aukštutinė Vjena (87) (pranc. La Haute-Vienne, okitaniškai Nauta Vinhana, Nauta Viena)– Prancūzijos departamentas šalies centro pietuose, Limuzeno regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę. Administracinis centras – Limožas (Limoges). Generalinės tarybos pirmininkė Mari Fransuaza Perol-Diumont (Marie-Françoise Pérol-Dumont).

Departamente 3 apskritys, 42kantonai, 23 municipaliniai susivienijimai ir 201 komuna. Plotas – 5 520 km². 1999 m. – 353 893 gyventojai, 64 gyv./km².

[taisyti] Istorija

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, padalijus Limuzeno provinciją.

[taisyti] Geografija

Aukštutinės Vjenos žemėlapis

Aukštutinės Vjenos departamentas ribojais su Korezo, Krezo, Dordonės, Šaranto, Vieno ir Endro departamentais.

Departamentas išsidėstęs Centrinio kalnų masyvo šiaurės vakaruose, jo altitudė svyruoja nuo 160 iki 750 m. Aukščiausia vieta Loza kalnas – 777 m.

[taisyti] Pagrindiniai miestai

Limožas (Limoges) – 137 502 gyventojai (1999 m.)
Belakas (Bellac) – 4 576 gyv.
Rošešua (Rochechouart) – 3 667 gyv.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinė ekonomikos šaka – žemės ūkis. Limože gaminamas porcelianas, popierius, emalis, medienos gaminiai.

[taisyti] Turizmas

Lankytinos vietos:

Tūkstančio karvių regioninis gamtos parkas
Perigo-Limuzeno regioninis parkas
Limuzeno kalnai
Blondo, Bua ir Ambazako kalnai
Limožo katedra, muziejai, parkai, sodai, senoviniai tiltai, turgaus halės, Benediktinų geležinkelio stotis
Rošešua pilis
Oraduro koncentracijos stovykla ir memorialas
Ambazako mineralogijos muziejus.
Šaluseto, Monbruno, Brijė, Busi pilys

[taisyti] Kalba

Iki XVI a. oficiali regiono kalba buvo limuzenų kalba, priklausanti Langedoko (langues d'Oc) kalbų grupei. Tai pirmųjų trubadūrų kalba, jų dainose išlikusi iki šių dienų. Departamente susikerta šios kalbos dialektai – okitanų, gaskonų ir provansalų. 1930 m. įvedus literatūrinę prancūzų kalbą šios tarmės vis labiau lieka tik kaimo rajonų šnekamąja kalba.

[taisyti] Politika

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Žanas Pjeras Demerlia ir Žanas Klodas Peironė, Atstovų rūmuose – 4 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 42 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.