Savoja (departamentas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Savoja (73) (pranc. La Savoie, provansališkai Savouè d'Aval) – Prancūzijos departamentas šalies rytuose, Ronos Alpių regione. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio Sapaudia arba Sabaudia – kraštas, apžėlęs pušimis. Administracinis centras – Šamberi. Generalinės tarybos pirmininkas Žanas Pjeras Vialis (PS)
Departamente 3 apskritys, 37 kantonai, 27 municipaliniai susivienijimaai ir 305 komunos. Plotas – 6 028 km². 1999 m. – 373 258 gyventojai, 62 gyv./km² .
Turinys |
[taisyti] Istorija
879-1032 m. dabartinio teritorija buvo Burgundijos karalystės Savojos grafystės dalis, 1034-1416 m. kraštą valdė Šventoji Romos imperija, 1416-1720 m. Savojos kunigaikštystės dalis, nuo 1720 iki Italijos susivienijimo 1860 m. Sardinijos karalystės dalis. 1792-1815 m. dalis dabartinio departamento teritorijos priklausė Prancūzijos Monblano departamentui ir vėl buvo Prancūzijos aneksuota 1860 m. pagal Turino sutartį. Buvusioje Savojos kunigaikštystėje sudaryti du departamentai – Savoja ir Aukštutinė Savoja.
1992 m. Savoja ir Albervilis organizavo XVI Žiemos olimpines žaidynes.
[taisyti] Geografija
Savojos departamentas ribojais su Eno, Izero, Ronos, Aukštutinių Alpių, Aukštutinės Savojos departamentais ir Italija.
Apskritys
Apskritis | Gyventojų | Plotas km² | Kantonų | Savivaldybių |
Albervilis | 101 394 | 2466 | 9 | 82 |
Šamberi | 230 257 | 1586 | 22 | 161 |
Sen Žanas de Morenas | 41 607 | 1976 | 6 | 62 |
Pagrindiniai miestai
- Šamberi (Chambéry) (55 786 gyventojai, 1999 m.)
- Eks le Benas (25 732 gyventojai)
- Albervilis (Albertville) (17 340 gyventojų)
- Sen Žanas de Morenas (Saint-Jean-de-Maurienne) (8 902 gyventojai)
Kalnynai
- Božės masyvas (Massif des Bauges)
- Šartrezas (Chartreuse)
- Vanuazas (Vanoise)
- Bofortenas (Beaufortin)
Iš Izerano kalno išteka Izeris, didžiausi ežerai – Buržė (Bourget) ir Egebeletas (Lac d'Aiguebelette), labiausiai užterštas Prancūzijos ežeras.
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinė ekonomikos šaka – turizmas. Kasmet registruojama daugiau, kaip 30 mln. nakvynių. Pramonės šakų gamybos eksportas 2005 m. siekė 1,77 mlrd. eurų. Gaminamos staklės, laikrodžiai, popierius, medienos gaminiai, plienas, aliuminis, elektronika, elektros įranga. Pramonės specifiką diktuoja pigi elektros energija, kurią gamina hidroelektrinės.
Iš viso Savojos ploto 90 028 hektarų užima ariama žemė, 65 033 ha – dirbtinės pievos, 55 482 ha – natūralios pievos, 122 615 ha – miškai, 9912 ha – vynuogynai. Dėl to žemės ūkis orientuojasi į gyvulininkystę ir vyno gamybą. Auginamos daržovės, bulvės, tabakas. Taip pat gaminama daugybė sūrio rūšių:
- Boforas (Beaufort)
- Reblošonas (Reblochon)
- Tamjė (Tamié)
- Tom de Božas (Tome des Bauges)
- Tom de Savoi (Tomme de Savoie)
[taisyti] Turizmas
Nemažai dėmesio skiriama sporto ir turizmo infrastruktūrai. Svarbiausios kalnų slidinėjimo bazės
- Val Dizeras (Val-d'Isère)
- Tignis (Tignes)
- La Planas (La Plagne)
- Kurševelis (Courchevel)
- Meribelis (Méribel)
- Menuiras (Les Ménuires)
- Val Torenas (Val Thorens)
- Sesi (Les Saisies)
- Bramansas (Bramans)
Kurortai
- Eks le Benas (Aix-les-Bains)
- Šal lez O (Challes-les-Eaux)
- Brid le Benas (Brides-les-Bains)
- Lešeras (La Léchère)
[taisyti] Politika
Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Mišelis Barnjė ir Rožė Rinšė, Atstovų rūmuose – Dominikas Dordas, Vensanas Rolanas ir Mišelis Buvaras. Generalinę tarybą sudaro 37 nariai.
V Respublikoje iš Savojos į ministrų pareigas deleguoti:
- Žanas Pjeras Kotas (Jean-Pierre Cot) (Prancūzijos socialistų partija, PS)
- Jozefas Fontanė (Joseph Fontanet) (centro dešinė)
- Pjeras Diuma (Pierre Dumas) (Judėjimas už respubliką, RPR)
- Lui Besonas (Louis Besson) (PS)
- Mišelis Barnjė (Michel Barnier) (Sąjunga už liaudies judėjimą, UMP)
- Ervė Geimaras (Hervé Gaymard) (UMP)
[taisyti] Nuorodos
- Prancūzijos regionai ir departamentai
- Prefektūra
- Generalinė taryba
- Istorinė informacija
- Savoja Wikitravel