Rona (departamentas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rona (69) (pranc. Le Rhône, provansališkai Rôno) – Prancūzijos departamentas šalies vakaruose, Ronos Alpių regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę, tekančia departamento teritorija. Administracinis centras – Lionas. Generalinės tarybos pirmininkas Mišelis Mersjė.
Departamente 2 apskritys, 54 kantonai, 293 komunos. Plotas – 3 249 km². 1999 m. – 1 578 869 gyventojai, 486 gyv./km² .
Turinys |
[taisyti] Istorija
Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais.
[taisyti] Geografija
Ronos departamentas ribojais su Eno, Ardešo, Luaros, Izero, Sonos ir Luaros departamentais.
Ronos departamento teritoriją iš šiaurės riboja Božolė kalnai, iš pietų – Liono kalnai, iš rytų – Sonos lyguma ir Ronos slėnis.
Pagrindiniai miestai:
- Lionas (453 187 gyventojai),
- Vileurbanas (Villeurbanne) (127 299 gyventojai),
- Venisjė (Vénissieux) (56 487 gyventojai),
- Kaluiras ir Kiuiras (Caluire-et-Cuire) (41 667 gyventojai),
- Sen Pristas (Saint-Priest) (41 213 gyventojai),
- Volks an Velinas (Vaulx-en-Velin) (39 466 gyventojai),
- Bronas (Bron) (38 058 gyventojai),
- Vilfranšas prie Sonos (Villefranche-sur-Saône) (31 213 gyventojai), subprefektūros centras.
[taisyti] Ekonomika
Departamente susiklosčiusi darni visų trijų ekonomikos sluoksnių struktūra. Visame pasaulyje garsus Božolė vynas, gaminamas Božolė regione. Aukštutiniame Božolė klesti medienos apdirbimo pramonė. Liono technopolyje gaminama medicinos įranga, aukštųjų technologijų elektronika ir dalys, lengvieji automobiliai. Venisjė garsėja Reno (Renault) sunkvežimiais ir autobusais. Departamento pietuose sukoncentruota chemija|chemijos pramonė. Todėl tekstilės pramonės, kuria anksčiau garsėjo kraštas, krizė turėjo mažą poveikį gyvenimo lygiui.
Trečiajam sektoriui atstovauja pasaulyje garsūs bankai Lyonnaise de Banque-CIC, Crédit Lyonnais, Banque populaire. Ekonomikoje nedidelė dalis tenka turizmui, tačiau pajamos iš jo viršija kitų regionų pajamas, nes krašte daug lankytinų objektų, graži gamta, be to populiarus krašte ir kulinarinis turizmas.
[taisyti] Politika
Departamentą Prancūzijos senate atstovauja 7 senatoriai, Atstovų rūmuose – 14 atstovų. Generalinę tarybą sudaro 50 narių.
[taisyti] Prefektai
- 1800 m. – Raymond de Verninac de Saint-Maur
- 1810 m. – Pierre-Marie Taillepied de Bondy
- 2005 m. – Jean-Pierre Lacroix
[taisyti] Nuorodos
- Prancūzijos regionai ir departamentai
- Prefektūra
- Generalinė taryba
- Wikitravel turizmas
- Ekonominės plėtros agentūra
