Žironda (departamentas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žirondos departamentas Prancūzijos žemėlapyje

Žirondos herbas

Žironda (33) (pranc. La Gironde, ok. gaskonų dialektu Gironda, Sentonžo dialektu Jhirunde) – Prancūzijos departamentas šalies pietvakariuose, Akvitanijos regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę. Administracinis centras – Bordo (Bordeaux). Generalinės tarybos pirmininkas Filipas Madrelis (Philippe Madrelle) (PS).

Departamente 5 apskritys, 63 kantonai, 46 municipaliniai susivienijimai ir 542 komunos. Plotas – 10 000 km². 2006 m. – 1 287 334 gyventojų, 129 gyv./km².

[taisyti] Istorija

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, Gijenos ir Gaskonės provincijų dalyje. 1793-1795 m., kai Žirondos vardas asociavosi su parlamento žirondistais, vadinosi Bek Dambo vardu.

[taisyti] Geografija

Žirondos keliai

Žirondos departamentas ribojasi su Landų, Lo ir Garonos, Dordonės ir Pajūrio Šaranto departamentais bei Atlanto vandenynu.

[taisyti] Pagrindinės upės

Žironda
Dordonė
Garona

[taisyti] Pagrindiniai miestai

Bordo (Bordeaux) – 230 000 gyventojų (1999 m.)
Arkašonas (Arcachon) – 11 459 gyv.
Blajė (Blaye) – 4 666 gyv.
Lanžonas (Langon) – 6 168 gyv.
Lespar-Medokas (Lesparre-Médoc) – 4 855 gyv.
Liburnas (Libourne) – 22 457 gyv.

[taisyti] Klimatas

Klimatas okeaninis, su švelniomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Vidutinė sausio mėn. temperatūra 7°C, liepos – 21°C. 1985 m. sausio mėn. šaltis siekė 21°C, 1968 m. Donezake užfiksuota 43,2°C karščio. Kritulių sausio mėn. būna apie 100 mm, liepos mėn – apie 50 mm. 1956 m. vasario mėn. sniego danga siekė 90 cm.

[taisyti] Kalba

Tradicinės departamento kalbos – oksitanų kalba (paplitęs Langedoko limuzenų dialektas) ir Langedoilio Sentonžo dialektas.

[taisyti] Ekonomika

Žironda

Pagrindinės ekonomikos šakos – turizmas, žemės ūkis, vynuogininkystė. Kraštą gamta padalijo į tris teritorijas:

Pajūrio zona su kopomis, kurios pradėtos apželdinti XIX a., ir jachtų prieplaukomis, skirta vasaros poilsiui ir gyvulininkystei.
Miškų zonoje svarbų vaidmenį vaidina ganyklos.
Kairiajame Garonos krante nuo seno sodinamos vynuogės ir gaminamas vynas.

[taisyti] Turizmas

Žirondos 125 km Atlanto pakrantėje įsikūrę kelios dešimtys vasaros poilsio bazių. Viena iš mėgiamų lankyti vietų – 3 km ilgio ir 500 m pločio Pila kopa (Dune du Pyla).

[taisyti] Politika

Žirondos departamentui Prancūzijos senate atstovauja 5 senatoriai, Atstovų rūmuose – 11 deputatų. Generalinę tarybą sudaro 62 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

[taisyti] Apskritys

Apskritis	Gyventojų (1999)	Plotas (km²)	Tankumas	Kantonų	Savivaldybių
Blajė	54.136	696	78	4	55
Bordo	979.262	4.397	223	33	157
Lanžonas	79.439	2.306	34	13	169
Lespar-Medokas	42.854	1.318	33	4	32
Liburnas	131.643	1.283	103	9	129

[taisyti] Žmonės

Žanas Anujis (Jean Anouilh), dramaturgas
Seržas Lama (Serge Lama), dainininkas
Monteskjė (Montesquieu), filosofas
Fransua Moriakas (François Mauriac), rašytojas
Morisas Ravelis (Maurice Ravel), kompozitorius
Alenas Žiupė (Alain Juppé), politikas
Noir Désir – roko grupė, kurią sukūrė Bertranas Kanta (Bertrand Cantat), pagarsėjęs Mari Trentinjan (Marie Trintignant) nužudymu.