Talis iš Mileto
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Talis iš Mileto (gr. Θαλῆς ὁ Μιλήσιος Thales ho Milesios) (524 m.pr.m.e. Milete – 546 m.pr.m.e.) – graikų filosofas. Antikinės ir kartu Europos filosofijos ir mokslo pradininkas.
Talis Miletietis buvo pirmasis istoriškai tikras senovės graikų filosofijos atstovas. Antikinėje tradicijoje – vienas iš „septynių išminčių“. Jis buvo vienas iš Mileto mokyklos įkūrėjų.
Talis dalyvavo Mileto politinėje veikloje, daug keliavo, buvo susipažinęs su Egipto, Babilonijos, Finikijos mokslu, ypač matematika ir astronomija.
Taliui priskiriamas Saulės užtemimo 585 m.pr.m.e. numatymas. Remdamasis šešėliu, Talis išmatavo piramidžių aukštį. Jis pirmasis mėgino paaiškinti gamtą ne mitologiškai, bet remdamasis ja pačia. Talis teigė, kad visa tikrovės įvairovė turi vieną pradą – vandenį, todėl visa, kas egzistuoja, yra tarp savęs susiję.
[taisyti] Nuoroda
- Talis iš Mileto (anglų k.)
