Winston Churchill
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos šio žodžio reikšmės: Čerčilis (reikšmės)
Winston Leonard Spencer Churchill (Vinstonas Leonardas Spenseris Čerčilis; 1874 lapkričio 30 – 1965 sausio 24) – britų politikas, labiausiai išgarsėjęs būdamas Didžiosios Britanijos premjeru Antrojo pasaulinio karo metais. Jis laikomas vienu svarbiausiu vadovų Britanijos ir viso pasaulio istorijoje. 1953 metais gavo sero titulą ir tais pačiais metais apdovanotas Nobelio literatūros premija.
[taisyti] Biografija
Vinstonas Čerčilis gimė nedideliame Anglijos miestelyje netoli Vudstoko. Jo tėvas – žymus politikas lordas Rendolfas Čerčilis buvo Marlboro kunigaikščio Džono Spenserio Čerčilio sūnus. Motina – amerikiečių milijonieriaus Leonardo Džeromo dukra.
V. Čerčilis mokėsi uždarose mokyklose, taip pat ir Harrow mokykloje, kur mokėsi gana prastai, dažnai buvo baudžiamas už prastus rezultatus ir per mažas pastangas. Dėl nepriklausomo ir maištingo charakterio, kai kuriuos kursus kartojo keliskart, akademiniais pasiekimais nepasižymėjo, tačiau buvo mokyklos fechtavimosi čempionas.
1893 metais iš trečio karto įstojo į Karališkąją karo akademiją Sandherste. Nors tarp stojančiųjų buvo vienas paskutinių iš 102 kadetų, po dvejų metų jau buvo aštuntas pagal pažangumą. Vėliau paskirtas jaunesniuoju leitenantu husarų kavalerijoje. 1895 metais išvyko į Kubą kaip karinis stebėtojas, iš ten rašė straipsnius savaitraščiui „Saturday Review“.
Būdamas politiko sūnus, V. Čerčilis greitai ir pats įsitraukė į politiką, pradėdamas sakyti kalbas XIX amžiaus dešimtojo dešimtmečio Konservatorių partijos susirinkimuose.
1899 V. Čerčilis buvo Oldhame pasiūlytas kandidatu į parlamentą, tačiau rinkimuose pralaimėjo. Tuomet tapo karo korespondentu Pietų Afrikoje, iš kur rašė apie Anglų-būrų karą. Grįžęs, 1900 metais pasinaudojo išaugusiu populiarumu ir buvo išrinktas į parlamentą, kur Bendruomenės rūmuose dirbo nuo 1900 iki 1922 m. bei nuo 1924 iki 1964 m. Pradžioje buvęs konservatoriumi, jis 1904 metais perėjo į Liberalų partiją.
Po 1906 metų rinkimų dalyvavo vyriausybės veikloje, kur sėkmingai dirbo ir 1908 metais paskirtas Prekybos tarybos pirmininku. Nuo 1911 metų buvo atsakingas už karines reformas. Pirmajame pasauliniame kare kelis mėnesius tarnavo Vakarų fronte.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, V. Čerčilis vėl buvo Pirmasis admiraliteto lordas, atsakingas už karinį laivyną. 1940 metais Čerčilis paskirtas premjeru ir suformavo daugiapartinę vyriausybę. Būdamas ministru pirmininku, jis sukūrė naują – Gynybos ministro postą. Jo uždegančios kalbos buvo labai svarbios kare kovojančiai Jungtinei Karalystei.
V. Čerčilio draugystė su Franklinu D. Ruzveltu užtikrino karinės įrangos ir medžiagų tiekimą Atlanto vandenynu, kai įranga buvo vežama net ir Didžiajai Britanijai neišgalint susimokėti.
V. Čerčilis 1946 m. kovą pasakė savo garsiąją kalbą, kurią daugelis laiko Šaltojo karo paskelbimu. Joje buvos sakoma: „Nuo Štetino prie Baltijos iki Triesto prie Adrijos nusileidusi geležinė uždanga uždengė visą žemyną. Tokios senosios sostinės kaip Varšuva, Berlynas, Viena, Praha, Budapeštas, Belgradas, Budapeštas, Sofija, ir kiti miestai bei jų žmonės yra atsidūrę Sovietų įtakoje ir kai kuriais atvejais labai smarkiai įtakojami iš Maskvos“.
