Arsenas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Arsenas (As) | |
|---|---|
 |
|
| Periodinė grupė | |
| Atomo numeris | 33 |
| Išvaizda |
? |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
74,92160(2) а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
139 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
947 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Ar] 3d10 4s2 4p3 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
120 pm |
| Jono spindulys |
? pm |
| Elektroneigiamumas |
2,18 (pagal Paulingą) |
| Elektrodo potencialas |
? |
| Oksidacijos laipsniai |
? |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
5,78 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
50 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
1090 K |
| Lydymosi šiluma |
27,7 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
876 K |
| Garavimo šiluma |
32,4 kJ/mol |
| Molinis tūris |
12,96 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
? |
| Gardelės periodas |
? Å |
Arsenas (Arsenicum, graikiškai arsenikon – pigmentas) – cheminis periodinės elementų lentelės V grupės cheminis elementas, žymimas As, eilės numeris 33. Turi tik vieną stabilų izotopą – 75As. Junginiuose trivalentis ar penkiavalentis. Reaktingas. Gamtoje randamas daugiausia junginiuose su metalais ar siera. Spalva nuo švininės iki pilkai juodos. Blizgesys matinis, šviežiai nulaužtas – metalinis. Kietumas Mohso skalėje – 3,5. Tankis 5730 kg/m³. Arseno randama Kaukaze, Užbaikalėje, Altajuje, Urale, Vokietijoje, Norvegijoje. Naudojamas kaip reduktorius. Arsenas ir visi jo junginiai labai nuodingi, dėl to vertintas senovėje(arseno junginiai minimi Aristotelio. Pirmasis gryną arseną išgavo Albertas Didysis.
[taisyti] Pagrindinės savybės
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Elementui pavadinimą suteikė vienas svarbiausių jo junginių – arsenikas (arba diarseno trioksidas – As2O3), geltonas ir nuodingas junginys.
 |
Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
