Moldavija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Moldovos Respublika (Moldavija arba Moldova) – nedidelė Pietryčių Europos valstybė, esanti tarp Rumunijos (į vakarus) ir Ukrainos (į rytus).

Republica Moldova


(Detaliau)	(Detaliau)

Didžiausias miestas

Valstybės vadovai

Vladimir Voronin

Prezidentas

Vasile Tarlev

Ministras Pirmininkas

Plotas
- Iš viso
- % vandens

33 843 km² (134)
1,4%

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

4 466 706 (118)
131,98 žm./km² (54)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2006 (progn.)
8,97 mlrd. $ (141)
2 000 $ (146)

Valiuta

lėja

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC +2
UTC +3

Nepriklausomybė

Paskelbta

(nuo Sovietų Sąjungos)
1991 rugpjūčio 27

Valstybinis himnas

Moldavijos himnas

Interneto kodas

.md

Šalies tel. kodas

373

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Moldavijos istorija

Viduramžiais Moldavijos kunigaikštystę sudarė dabartinė Moldavijos teritorija, šiaurės Bukovina, dabartinės Rumunijos sritys dešiniajame Pruto krante. XVI amžiuje kunigaikštystė tapo pavaldi Osmanų imperijai, o po Bukarešto sutarties (1812) rytinė dalis (Besarabija) buvo aneksuota Rusijos, o vakarinė dalis išlaikė autonomiją ir susijungus su Valachija 1859 metais sudarė Rumunijos karalystę.

Po pirmojo pasaulinio karo 1918 metais Besarabija paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos ir prisijungė prie Rumunijos karalystės. Po Molotovo – Ribentropo pakto, 1940 metais Besarabiją okupavo Tarybų Sąjunga. Po karo vakarinės ir šiaurinės teritorijos dalys perduotos Ukrainai, o iš likusios dalies (dabartinė Moldavijos teritorija) sudaryta Moldavijos sovietų socialistinė respublika.

Po Sovietų Sajungos žlugimo 1991 m. rugpjūčio 27 d. Moldavija paskelbė nepriklausomybę, o gruodį prisijungė prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos.

Padniestrė, Moldavijos dalis į rytus nuo Dniestro upės, kur gyventojų daugumą sudaro rusai ir ukrainiečiai, 1991 metais paskelbė nepriklausomybę, tačiau ji nėra pasaulio bendrijos pripažinta ir de jure išlieka Moldavijos dalimi.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Moldavijos politinė sistema

Valdymo sistema – daugiapartinė demokratija.

2001 m. rinkimus 50,1 % balsų laimėjo Vladimiro Voronino vadovaujama Komunistų partija, dėl nustatyto rinkiminio barjero mažesnėms partijoms (6%), gavo 61 iš 101 mandatų parlamente. V.Voroniną parlamentas išrinko prezidentu. Didžiausią paramą komunistai turi tarp vargingiausiai gyvenančių šalies gyventojų.

2005 m. kovo 6 d. rinkimuose Moldavijos Komunistų partija surinko mažiau balsų (46,1 %), tačiau gavo 56 mandatus parlamente ir taip užsitikrino absoliučią daugumą. Antra pagal dydį partija yra naujai įkurtas rinkiminis blokas Demokratinė Moldavija, vadovaujama Kišiniovo mero Serafimo Urecheanu (28,4 % balsų ir 34 vietos parlamente). Krikščionių demokratų liaudies partija, vadovaujama Iurie Rosca, gavo 9,1 % balsų ir 11 vietų.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Moldavijos rajonai

Moldavija suskirstyta į 32 rajonus (raion, pl. raioane), 3 miestų savivaldybes (Kišiniovas, Belcai ir Benderai), du pusiauautonominius regionus (Gagaūzija ir atsiskyręs Padniestrės regionas). Rajonai:

Anenii Noi,
Basarabeasca,
Briceni,
Cahul,
Cantemir,
Călăraş,
Căuşeni,
Cimişlia,
Criuleni,
Donduşeni,
Drochia,
Dubăsari,
Edineţ,
Faleşti,
Floreşti,
Glodeni,

Hînceşti,
Ialoveni,
Leova,
Nisporeni,
Ocniţa,
Orhei,
Rezina,
Rîşcani,
Sîngerei,
Soroca,
Străşeni,
Şoldăneşti,
Ştefan Voda,
Taraclia,
Teleneşti,
Ungheni.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Moldavijos geografija

Vakarinę Moldavijos sieną sudaro Prutas, įtekantis į Dunojų netoli pietinės Moldavijos sienos. Rytinėje šalies dalyje išligai iš šiaurės rytų į pietus teka kita upė – Dniestras, kurio kairiajame krante yra nepripažinta Padniestrės teritorija (apie 12 % šalies teritorijos). Tarp Pruto ir Dniestro yra didžioji šalies dalis, istorinis Besarabijos regionas. Kitos didesnės upės: Reut, Byk, Botna, teka praktiškai paraleliai ir įteka į Dniestrą.

Nors Moldova labai arti Juodosios jūros, tiesioginio priėjimo neturi. Vyrauja lygumos, šiaurinė dalis šiek tiek miškinga, kalvota, bet didžiausias aukštis neviršija 430 m (aukščiausias taškas – Dealul Bălăneşti). Pietuose – derlingos juodžemio stepės.

Moldovos klimatas vidutinis kontinentinis: šiltos vasaros ir švelnios žiemos. Dėl šilto ir sauso klimato plačiai auginami vaisiai ir vynuogės.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Moldavijos ekonomika

Moldavijos lėjos

Svarbiausios ūkio šakos – žemės ūkis ir susijusi perdirbamoji pramonė. Auginamos įvairios kultūros – kukurūzai, saulėgrąžos, tabakas, vynuogės. Taip pat tekstilė ir elektros prietaisų gamybos šakos.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Moldavijos demografija

Šalis tankiai apgyvendinta. 70 % gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: Kišiniovas, Belcai, Tiraspolis, Benderai.

Tautinė gyventojų sudėtis gana marga. Didžiausią tautinę grupę sudaro moldavai (64,5 %), kurie kalba moldavų kalba (laikoma rumunų kalbos tarme). Panašaus dydžio yra ukrainiečių (13,8 %) ir rusų (13,0 %) tautinės grupės, kurių didžioji dalis gyvena Padniestrės regione.

Be šių pagrindinių grupių Moldavijoje gyvena 3,5 % gagaūzų, stačiatikių, kalbančių gagaūzų kalba (turkų kalbos dialektas), 2 % bulgarų, 1,5% žydų ir kitų mažesnių tautinių grupių atstovai.

98,5% – stačiatikiai, priklausantys Moldavijos Stačiatikių Bažnyčiai, Ukrainos Stačiatikių Bažnyčiai ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai. 1,5% – judėjai. Apie 20 000 katalikų, 18 000 Jehovos liudytojų. Yra baptistų bendruomenė.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Moldavijos kultūra

[taisyti] Kita Informacija

Moldavijos ryšiai
Moldavijos transportas
Moldavijos karinės pajėgos
Moldavijos tarptautiniai santykiai
Moldavijos šventės

[taisyti] Nuorodos

Šalių sąrašas | Europa

Nepriklausomų Valstybių Sandrauga taisyti

Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org../../../m/o/l/Moldavija.html"

Kategorijos: Valstybės | Moldavija