Malta
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Malta – salų valstybė Viduržemio jūroje, pietų Europoje.
|
|||||
 |
|||||
| Valstybinė kalba | maltiečių, anglų | ||||
| Sostinė | Valeta | ||||
| Didžiausias miestas | Birkirkara | ||||
| Valstybės vadovai | Eddie Fenech Adami
Prezidentas
|
||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
316 km² (184) 0,001% |
||||
| Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
400 214 (164) 1266,50 žm./km² (3) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 8,12 mlrd. $ (144) 20 300 $ (40) |
||||
| Valiuta | lira | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +1 UTC +2 |
||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Jungtinės Karalystės 1964 rugsėjo 21 |
||||
| Valstybinis himnas | Maltos himnas | ||||
| Interneto kodas | .mt | ||||
| Šalies tel. kodas | 356 | ||||
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Maltos istorija
Strategiškai svarbi Maltos padėtis lėmė tai, jog ji nuolatos atsidurdavo karinių konfliktų sukūryje ir visi užkariautojai stengėsi čia įsitvirtinti, palikdami savitą ryškų pėdsaką.
Svarbiausi Maltos istorijos momentai:
- 3600 m. pr. m. e. – Statomos įspūdingosios akmeninės Neolito laikotarpio šventyklos. Beje, jos senesnės ir už Stonehenge, ir už Egipto piramides.
- 750 m. pr. m. e. – Pasirodo finikiečių prekeiviai, Malta tampa jų prekybos punktu.
- 210 m. pr. m. e. – Ateina romėnai
- 60 m. – Šv. Pauliaus laivas sudūžta prie Maltos krantų, taip Maltoje atsiranda krikščionys
- 870 m. – Arabų invazija, stipriai įtakojusi ne tik maltiečių kalbą, bet ir žemės ūkį
- 1091 m. – Normanų užkariavimas
- 1530 m. – Malta dovanojama Šv. Jono Jeruzaliečio Ordino (Maltos Ordino) Riteriams
- 1565 m. – Didžioji apsiaustis (Maltą puola Osmanų imperijos turkai)
- 1798 m. – Napoleono armija išveja Maltos riterius
- 1800 m. – Atvyksta britai ir Malta tampa Didžiosios Britanijos kolonija
- 1940 m. – II Pasaulinis karas
- 1964 m. – Nepriklausomybės paskelbimas
- 1974 m. – Respublikos paskelbimas
- 2004 m. – Malta tampa Europos Sąjungos nare
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Maltos politinė sistema
Valstybės santvarka – Konstitucinė Respublika. Šaliai vadovauja Prezidentas, kurio vaidmuo daugiau reprezentacinis, o reali valdžia yra ministro pirmininko rankose. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienų rūmų Atstovų tarybai.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Maltos (administracinio suskirstymo vienetai)'
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Maltos geografija
Malta – nedidelė Viduržemio jūros valstybė, esanti pusiaukelėje tarp Sicilijos ir Šiaurės Afrikos pakrantės. Gražus kraštovaizdis, uolėtos pakrantės, ramios įlankos, smėlėti paplūdimiai ir skaidri jūra traukte traukia poilsiautojus ir povandeninio nardymo mėgėjus. Šaliai priklauso Maltos, Gozo, Comino bei negyvenamos Cominetto ir Fifla salos, o jų bendras plotas vos 316 kv.km.
Maltos s ostinė ir svarbiausias uostas – Valeta (virš 7 tūkst. gyventojų), o didžiausias miestas – Birkirkara (virš 22 tūkst. žmonių).
Maltos klimatas tipiškas Viduržemio jūros regionui – vasaros yra šiltos ir sausos, dvelkiant gaiviems jūros vėjams, kaitintis saulėje galima daugiau nei 12 val. per dieną, o žiemos – švelnios ir drėgnos, mat pučia karšti Afrikos vėjai siroko (Sirocco), atnešdami Sacharos šilumą, degintis galima vidutiniškai 5-6 val. per dieną. Maudynių sezonas Maltoje tęsiasi beveik ištisus metus. Tinkamiausias metas keliauti į Maltą yra vasario–spalio mėnesiai. Vidutinė temperatųra sausio mėnesį +12 °C, liepos menesį +27 °C.
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Maltos ekonomika
[taisyti] Demografija
Pagrindinis straipsnis: Maltos demografija
Maltoje gyvena apie 400 tūkst. žmonių, dauguma jų – maltiečiai (maltiečių kalba artima arabų kalbai), nors yra nemažai italų kilmės gyventojų. Tai labai urbanizuotas kraštas, net 92% maltiečių gyvena miestuose.
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Maltos kultūra
[taisyti] Kita Informacija
- Maltos ryšiai
- Maltos transportas
- Maltos karinės pajėgos
- Maltos tarptautiniai santykiai
- Maltos šventės
[taisyti] Nuorodos
 |
Šis geografinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
| Šalių sąrašas | Europa |
|
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija |
| Europos Sąjunga (ES) |  |
|---|---|
|
Airija | Austrija | Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija |
|
| Kandidatės: Kroatija | Makedonija | Turkija | |
| Potencialios kandidatės: Albanija | Bosnija ir Hercegovina | Juodkalnija | Serbija |
| Tautų Sandrauga |  |
|---|---|
| Antigva ir Barbuda | Australija | Bahamos | Bangladešas | Barbadosas | Belizas | Botsvana | Brunėjus | Dominika | Fidžis | Gajana | Gambija | Gana | Grenada | Indija | Jamaika | Jungtinė Karalystė | Kamerūnas | Kanada | Kenija | Kipras | Kiribatis | Lesotas | Malaizija | Malavis | Maldyvai | Malta | Mauricijus | Mozambikas | Naujoji Zelandija | Namibija | Nauru | Nigerija | Pakistanas | Papua Naujoji Gvinėja | PAR | Saliamono salos | Samoa | Seišeliai | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Siera Leonė | Singapūras | Svazilandas | Šri Lanka | Tanzanija | Tonga | Trinidadas ir Tobagas | Tuvalu | Uganda | Vanuatu | Zambija | |
