Koncentracijos stovykla
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Koncentracijos stovykla – holokausto, genocido arba laikino įkalinimo įstaiga, kurioje žmonės laikomi teismo sprendimu arba be teismo. Koncentracijos stovykla skiriasi nuo priverčiamojo darbo stovyklos, kurioje kaliniai laikomi teismo sprendimu, nuo karo belaisvių stovyklos, kuriai galioja Ženevos konvencija ir nuo geto, kurio aptvertoje zonoje galioja laisvas režimas.
Balandžio 11 d., kai 1945 m. buvo išlaisvinti Buchenvaldo kaliniai, minima Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Viena pirmųjų pasaulyje koncentracijos stovyklų 1890 m. įsteigta Blumfonteine (Pietų Afrika), kurioje buvo nužudyta apie 28 000 moterų ir vaikų. 1917 m. gruodžio mėn. koncentracijos stovykla Lenino įsakymu įsteigta Rusijoje, Solovki vienuolyne. Joje buvo laikomi patekę į nelaisvę Anglijos ir kitų Antantės šalių kareiviai. Šiuo laiku ji dar niekuo nesiskyrė nuo karo belaisvių stovyklos, kurias Pirmojo pasaulinio karo metais turėjo beveik visos kariaujančios šalys. Tačiau vėliau belaisviai buvo verčiami dirbti akmens skaldyklose, o tai jau tuomet draudė tarptautinės konvencijos. Vėliau, kai į stovyklą buvo pradėti vežti baltagvardiečiai ir kiti bolševikams neįtikę taikūs gyventojai, laikomi ten be teismo ir tardymo, verčiami dirbti, o nepaklususieji šaudomi, ji tapo tapati koncentracijos stovyklai.
Stalino valdymo laikotarpiu tapo žinomi Magadanas ir Vorkuta, kai šios sritys buvo paverstos ištisomis koncentracijos stovyklomis.
Vokietijoje pirmoji koncentracijos stovykla 1933 m. kovo 22 d. atidaryta Dachau. Joje buvo laikomi komunistai, socialdemokratai, nuo 1942 m. pradėti masiškai žudyti žmonės.
Antrojo pasaulinio karo metais koncentracijos stovyklos buvo įrengtos ne vienoje Europos šalyje. Viena iš didžiausių koncentracijos stovyklų – Buchenvaldas. Pagėgiuose (Žemaitija) Macikų miške buvo įkurtas šios stovyklos filialas „Oflager – 53“.
[taisyti] Lietuva
- 1927 m. įkurta koncentracijos stovykla Varniuose, buvusios kunigų seminarijos rūmuose. Joje tilpo iki 300 asmenų Veikė iki 1931 m.
- 1937 m. įsteigta priverčiamojo darbo stovykla Dimitrave.
- 1940 m. gegužės 15 d. – VRM įsakymu patvirtintas Karo atbėgėlių koncentracijos stovyklos statutas, o birželio 1 d., remiantis Karo atbėgėliams tvarkyti įstatymo 12 str., prie Pabradės priverčiamojo darbo įstaigos įsteigta karo atbėgėliams tvarkyti koncentracijos stovykla, kuri pavadinta Pabradės koncentracijos stovykla, ji buvo Policijos departamento žinioje.
Nuo 1941 m. kai Lietuvą užgrobė hitlerinė Vokietija, išsilavinę ir priešiškumu Vokietijai įtariami žmonės taip pat buvo tremiami į Lenkijos ir Vokietijos koncentracijos stovyklas.
Koncentracijos stovyklos Lietuvoje
- Alytus 1943 m. gegužės mėn. – 1944 m. liepos mėn.
- Pravieniškės 1941 m. liepos mėn. – 1944 m. liepos mėn.
- Macikai, Šilutės seniūnija, „Oflager-53“, kurioje buvo nukankinta 10 000 belaisvių.
- Stablaukis (Nagornoje, Kaliningrado sritis)
[taisyti] Austrija
Mauthauzenas 1938 m. liepos mėn. – 1945 m. balandžio mėn.
[taisyti] Latvija
- Salaspilis
[taisyti] Lenkija
- Belžecas
- Chelmnas
- Kuruvas
- Osvencimas (Aušvicas-Birkenau)
- Maidanekas – Liublinas, iki 1941 m. lapkričio veikė kaip karo belaisvių stovykla
- Sobiboras
- Štuthofas netoli Dancigo.
- Treblinka
TSRS okupavus Lenkiją ten buvo įsteigtos kelios koncentracijos stovyklos:
- Zgoda (Sventochlovicė)
[taisyti] Vokietija
- Buchenvaldas 1940 m. -1945 m. balandžio 11 d.
- Dachau 1933 m. kovo 22 d.- 1945 m. balandžio 29 d.
- Ravensbriukas, 1938 m. – 1945 m. balandžio 30 d.
- Nordhauzenas, V-2 gamykla
- Zaksenhauzenas, 1940 m. – 1945 m. balandžio 22 d.
[taisyti] Kroatija
- Djakovas
- Lobor Grad – Gornja Rijeka
- Jasenovacas, 1941 m. rugpjūčio 23–1945 m. balandžio 22 d., 700 000 kalinių, 59 122 žuvę
- Kruščica
- Kupari
- Pagas, 1941-1945
- Stara Gradiška, 1941-1945 m.. 8500 nužudytų
[taisyti] Paragvajus
- Nacionalinis Guayakí Rezervatas (Guayakí National Reserve), mirties stovykla Aché genties indėnams.
