Buenos Airės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės – Buenos Airės (reikšmės).
|
Buenos Airės |
|
|---|---|
| Žemėlapis | Herbas |
 |
|
 |
|
| Vėliava | |
 |
|
| Šalis | Argentina  |
| Įkūrimo data | 1536 ir 1580 m. |
| Plotas: | |
| - Bendras | 203 km² |
| - Kvartalai | 48 |
| Gyventojų sk.: | |
| - Bendras | 2 776 138 (2001) |
| - Metropolinė teritorija | 12 046 799 (2001) |
| - Tankumas | 13 679,6 žm./km² |
| Gubernatorius | Jorge Telerman |
| Internetinė svetainė | buenosaires.gov.ar |
Buenos Airės (isp. Buenos Aires; oficialus pavadinimas Ciudad Autónoma de Buenos Aires) – Argentinos sostinė ir didžiausias miestas bei uostas. Turi federalinės apygardos statusą. Tai vienas didžiausių Pietų Amerikos miestų. Buenos Airės įsikūrusios pietiniame La Platos estuarijos krante, rytinėje žemyno pakrantėje. 2,77 mln. gyventojų (2001 m.), tačiau visoje miesto metropolijoje (Didžiosiose Buenos Airėse) gyvena 11,57 gyventojų (2005).
Turinys |
[taisyti] Pavadinimas
Miesto pavadinimas Buenos Aires išvertus iš ispanų kalbos apytiksliai reiškia „geri orai“. Tačiau pirmasis miesto pavadinimas buvo Ciudad de la Santísima Trinidad y Puerto de Santa María de los Buenos Aires („Švenčiausiosios Trejybės ir Gerų Orų Šv. Marijos uosto miestas“). Argentinoje sostinė dažnai vadinama tiesiog Capital Federal („federacinė sostinė“). Pagal 1994 m. konstituciją miestas turi autonominį statusą ir formaliai vadinamas Ciudad Autónoma de Buenos Aires. Raštuose dažnai naudojamas trumpinimas Bs. As.
[taisyti] Istorija
Ispanų jūrininkas Chuanas Diasas de Solis buvo pirmasis europietis, 1516 m. pasiekęs La Platos krantus. Tačiau išsilaipinusi ekspedicija buvo išžudyta vietinių čarua ir gvaranių genčių indėnų.
Buenos Airių miestas buvo įkurtas 1536 m. vasario 2 d. ispanų jūrininko, ieškojusio aukso Pedro de Mendosos. Mendosos įkurto miesto vieta yra dabartinis San Telmo kvartalas miesto pietryčiuose.
Tačiau naujai įkurtas miestas buvo pastoviai atakuojamas indėnų genčių ir 1541 m. sugriautas. 1580 m. laikiną gyvenvietę prie La Platos įkūrė Chuano de Garajaus ekspedicija, Paranos upe keliavusi iš Asunsjono.
Nuo pat pirmųjų miesto įkūrimo dienų, Buenos Airės įgavo labai svarbią prekybinę reikšmę. XVII-XVIII a. Peru vicekaralystė per Buenos Airių uostą vykdė prekybą, todėl miestas turtėjo iš prekybinių mokesčių. Tarp Limos ir Buenos Airių nusidriekė svarbus prekybinis kelias, kadangi taip gabenti krovinius Peru buvo daug saugiau ir patogiau per Buenos Aires negu per Ramųjį vandenyną. Dėl didelės uosto svarbos Buenos Airių gyventojai pradėti vadinti specifiškai, nenaudojant miesto pavadinimo – porteños (apytikslė reikšmė „uosto gyventojai“).
XVIII a. Ispanijos karalius Karolis III mažino prekybinius uosto suvaržymus (kadangi mieste klestėjo kontrabanda), kol galiausiai Buenos Aires paskelbė laisvuoju uostu. 1776 m. miestas tapo La Platos vicekaralystės sostine. Tačiau Argentinoje jau buvo išplitusios Prancūzijos revoliucijos idėjos ir miestas vis mažiau paisė Ispanijos įsakymų. 1806-1807 m. Napoleono karų metu į miestą įsiveržė britų armija, tačiau Buenos Airių kariai pasipriešino puolimui ir išstūmė įsibrovėlius. Galiausiai 1810 m. gegužės 25 d. miestiesčiai sukilo prieš ispanų valdžią, nuvertė vicekaralių ir įkūrė provizinę vyriausybę. Šie įvykiai vadinami Gegužės Revoliucija. Po šešerius metus trukusios kovos miestas ir visa Argentina iškovojo nepriklausomybę.
Istoriškai, Buenos Airės buvo pagrindinis liberalių, laisvos prekybos idėjų centras Argentinoje, kai tuo tarpu didžioji šalies dalis, ypač Šiaurės Vakarai laikėsi katalikiško konservatizmo. Dėl šių priežasčių XIX a. šalyje kilo centralistinis-federalistinis konfliktas, peraugęs į pilietinį karą.
XIX a. Buenos Airės kentėjo nuo jūrinių blokadų du kartus: 1838-1840 m. nuo prancūzų ir 1845-1848 m. nuo jungtinės britų-prancūzų blokados. Tačiau miestas atsilaikė, o užsienio pajėgos atsisakė planų nuslopinti miestą. XIX a. eigoje miesto statusas keitėsi kelis kartus. Pradžioje Buenos Airės buvo Buenos Airių provincijos sostine, 1853-1860 m. buvo Buenos Airių valstybės sostine. 1880 m. miestas federalizuotas ir tapo visos Argentinos sostine. Dabar, Casa Rosada rūmai yra Argentinos Prezidento būstinė.
XIX a. antrojoje pusėje pradėjus tiesti geležinkelius į kitus šalies miestus, Buenos Airės įgavo didelę ekonominę įtaką. Pradėta metalo apdirbimo gamyklų, fabrikų statyba. Miestas tapo metropoliniu, multikultūriniu centru ir savo kultūrine bei ekonomine įtaka lygiavosi į didžiausius Europos miestus. Pavyzdžiui, Kolono teatras buvo vienas svarbiausių pasaulyje operos centrų. Miestas įšgyveno kultūrinio klestėjimo laikotarpį: tiestos naujos gatvės, plėtėsi nauji kvartalai, pastatyti aukščiausi pastatai Pietų Amerikoje, nutiestas pirmasis metropolitenas.
XX a. pradžioje į miestą vyko vis naujos imigrantų iš Europos bangos. Taip pat į sostinę kėlėsi gyventojai iš vargingų šalies provincijų. Aplink industrinius rajonus pradėjo augti villas miseria (skurdžių kvartalai), kilo daug socialinių problemų.
Dėl šių priežasčių, Buenos Airės tapo peronizmo centru. 1945 m. spalio 17 d. į Plaza de Mayo išėjo tūkstančiai darbininkų į Chuaną Peroną remiantį mitingą. 1955 m. subombarduota Plaza de Mayo vykusi taiki demonstracija. Bombardavimo metu žuvo 364 žmonės. Tai vienintelis kartas, kai miestas buvo atakuojamas iš oro. Septintajame dešimtmetyje Buenos Airėse vyko aršios kovos tarp peronistų, komunistų, dešiniųjų. Šešerius metus miestas kentėjo nuo karinės diktatūros. Vyko prieš diktatūros politiką nukreiptos demonstracijos (Plaza de Mayo Motinų demonstracija ir kt.).
1982 ir 1987 m. Buenos Aires aplankė popiežius Jonas Paulius II. 1992 m. kovo 17 d. teroristai susprogdino Izraelio ambasadą, o po dviejų metų žydų organizaciją (AMIA teroristinės atakos).
1996 m. pagal 1994 m. konstituciją Buenos Airės gavo autonomijos statusą ir surengė pirmuosius rinkimus.
2004 m. gruodžio 30 d. protestų prieš ekonominę krizę metu buvo padegtas klubas, kuriame vyko koncertas. Žuvo beveik 200 žmonių.
[taisyti] Valdymas ir politika
1996 m. pagal 1994 m. konstitucijos reformą Buenos Airėms suteiktas autonomijos statusas. Nuo to laiko miestas rengia savarankiškus mero rinkimus. Pirmuoju miesto meru tapo Fernando de la Rúa (vėliau tapęs prezidentu). Jį pakeitė Aníbal Ibarra, tačiau dėl 2004 m. neramumų buvo atstatydintas. Nuo 2005 m. gruodžio Buenos Airių mero pareigas eina Chorchė Telermanas.
Buenos Airėms Argentinos senate atstovauja 3 senatoriai. Be to, miestiečiai renka 25 deputatus į Argentinos deputatų rūmus.
[taisyti] Kvartalai
Pagrindinis straipsnis: Buenos Airių kvartalai
Miestas yra administraciniais sumetimais padalintas į 48 kvartalus (barrios). Skirstymas buvo paremtas pagal miesto parapijas. Dabar miestas taip pat skirstomas į 15 komunų (comunas). Patys žinomiausi ir svarbiausi kvartalai: La Boka, San Telmas, Rikoleta, Palermas ir Puerto Maderas.
[taisyti] Gyventojai
Buenos Airių gyventojai vadinami porteños („uosto gyventojai“) dėl uosto svarbos miesto raidai. Tuo tarp priemiesčių gyventojai dažniau vadinami bonaerenses.
Miesto gyventojų skaičius iki XIX a. vid. didėjo labai lėtai. Prasidėjus imigracijai ir suklestėjus ekonomikai Buenos Airių gyventojų skaičius šoktelėjo keliskart. Maždaug per 60 metų gyventojų padaugėjo nuo 0,5 mln. iki 3 mln. Nuo XX a. vidurio Buenos Airių populiacija mažėja, dėl to, kad auga sostinės priemiesčiai ir nemažai gyventojų išsikelia gyventi į juos. Taip pat kai kurie miesto rajonai tampa priemiesčių dalimi.
Buenos Airės – internacionalinis miestas. Sostinėje didžiausia tautinė įvairovė šalyje. Dauguma miesto gyventojų kilę iš Ispanijos (daugiausia Galisijos, Asturijos, Baskijos) ir Italijos (Kalabrijos, Ligūrijos, Pjemonto, Neapolio).
XIX a. pab. – XX a. pr. imigravo daug vokiečių, portugalų, lenkų, airių, prancūzų ir anglų. XX a. 9 dešimtmetyje atvyko ukrainiečių ir rumunų. Argentinos sostinėje ir jos apylinkėse gyvena ir dauguma Argentinos lietuvių. Buenos Airėse yra taip pat kreolų. Tai daugiausia imigrantai iš šalies Šiaurės Vakarų, Paragvajaus, Bolivijos, Peru.
Mieste įsikūrusi gausi arabų bendruomenė (daugiausia iš Sirijos ir Libano). Yra armėnų. Buenos Airėse gyvena didžiausia Lotynų Amerikoje žydų bendruomenė (~250 tūkst.), atsikėlusi daugiausia iš Rytų Europos. Taip pat yra Rytų Azijos gyventojų: japonų, kinų, korėjiečių.
Dauguma miestiečių – Romos katalikai. Buenos Airėse yra arkivyskupija (kurios arkivyskupas yra ir Argentinos primas). Yra keletas anglikonų, liuteronų, stačiatikių maldos namų, nemažos judėjų ir musulmonų bendruomenės.
[taisyti] Ekonomika
Buenos Airės – finansinis, industrinis, prekybinis ir kultūrinis šalies centras. Tai ir Pietų Amerikos pietrytinės dalies ekonominis mazgas. Jo uostas yra vienas svarbiausių pagal apyvartą pasaulyje. Per Buenos Airių uostą eksportuojama ne tik šalies produkcija, bet ir Paranos upe atplukdyti produktai iš Paragvajaus, Brazilijos, Urugvajaus.
Miestą supančiose pampose auginamos grūdinės kultūros, tabakas, medvilnė. Išvystyta gyvulininkystė. Žemės ūkio žaliavos yra perdirbamos Buenos Airėse. Taip pat išvystyta mašinų gamybos, naftos perdirbimo, chemijos, lengvoji pramonė.
[taisyti] Kultūra
Buenos Airės – europietiškiausias Lotynų Amerikos miestas. Dėl didelių imigracijos srautų iš Europos, Argentinos sostinė buvo itin paveikta europietiškų kultūros idėjų. Bueno Airių Kolono teatras yra viena svarbiausių operos salių pasaulyje. Čia veikia keletas simfoninių orkestrų. Mieste daugybė istorijos, dailės, moderniojo meno muziejų, teatrų, kino salių, bibliotekų. Yra didelis zoologijos sodas, botanikos sodas, daugybė aikščių ir parkų.
Buenos Airėse kalbama La Platos dialektu, kalboje naudojama vadinamoji voseo sistema. Iš miesto vargingųjų klasių taip pat kilo žargonas, vadinamas lunfardo. Jame daug italų, portugalų kilmės žodžių, sutrumpinimų, apverstų žodžių. Tarp italų imigrantų XX a. pr. buvo išplitęs cocoliche dialektas – ispanų ir italų kalbų mišinys. Savo laiku Buenos Airėse buvo galima dažnai išgirsti anglų, prancūzų, arabų, japonų, kinų kalbas, tačiau šiuo metu dauguma miesto imigrantų greitai išmoksta ispanų kalbą ir asimiliuojasi su vietiniais.
Buenos Airių kultūra neatsiejama nuo tango. Tango muzika ir šokis gimė skurdžiuose miesto kvartaluose XIX a. pab. Kompozitoriai ir dainininkai Aníbal Troilo, Juan D'Arienzo, Carlos Gardel, Edmundo Rivero išgarsino tango. Buenos Airėse atidarytos tango mokyklos. Kasmet, gruodžio 11 d. Buenos Airėse švenčiama tango diena. San Telme ir kitose miesto dalyse ir dabar neretai galima pamatyti tango pasirodymų, šokio pamokų tiesiog gatvėje.
Buenos Airės – edukacinis šalies centras. Veikia keletas universitetų, daugybė kolegijų, institutų, specializuotų mokyklų. Buenos Airių universitete studijavo net 5 Nobelio premijos laureatai. Buenos Airėse mažiausias neraštingumo rodiklis šalyje. Jis nesiekia nė 0,5 procento. Miesto universitetai yra traukos centras ne tik šalies, bet ir visos Lotynų Amerikos mastu.
- Valstybiniai universitetai: Universidad de Buenos Aires, Universidad Tecnológica Nacional, Universidad Nacional de General San Martín.
- Privatūs universitetai:
|
|
|
Buenos Airėse taip pat gimė ir užaugo daug garsių šalies ir Lotynų Amerikos rašytojų, visuomeninių veikėjų. Mieste gimė dabartinė Olandijos princesė Máxima Zorreguieta.
Buenos Airės – turistinis šalies centras. Turistai lanko daugybę didelę istorinę bei architektūrinę reikšmę turinčių pastatų, lanko parkus ir skverus. Mieste yra didelė restoranų, viešbučių įvairovė.
[taisyti] Transportas
Buenos Airėse gerei išvystyta viešojo transporto sistema. Dauguma miestiečių naudojasi viešuoju transportu. Be įprastų maršrutinių autobusų, mieste kursuoja daugybė taksi, privačių mikroautobusų.
Po miestu yra nutiestas metro (subterráneo). Atidarytas 1913 m. buvo pirmasis metro Pietų pusrutulyje. Sistema turi 5 linijas, 80 stotelių, ilgis 46 km. Vyksta intensyvi naujų linijų statyba ir manoma, jog 2011 m. bėgių ilgios sieks 89 km.
Buenos Airės lyginant su kitais panašaus dydžio miestais yra pakankamai laisvos nuo transporto. 1970 m. suprojektuoti apvažiavimai ir greitkeliai palengvino susisiekimą mieste ir jo apylinkėse. Svarbiausios miesto arterijos: 9 de Julio aveniu (140 m pločio), Rivadavijos aveniu, Korienteso aveniu. Tačiau nuo 1990 m. pradėjus sparčiai daugėti automobilių, piko valandomis gatvėse susidaro kamščiai. Automobilių grūstys taip pat susidaro savaitgaliais, kai daug miestiečių vyksta į užmiestį.
Be metro, mieste dar važinėja tramvajai, yra tarpmiestinis pakrantės traukinys (tren de la costa), taip pat kelio vietinės reikšmės geležinkelių linijos. Buenos Airėse yra svarbiausių šalies geležinkelių pradžia. Keleivius aptarnauja Retiro, Constitución ir Once geležinkelio stotys. 2007-2010 m. planuojama nutiesti greitąjį geležinkelį į Kordobą per Rosariją.
Buenos Airės turi 2 oro uostus. Svarbiausias yra Ministro Pistarini tarptautinis oro uostas. Jis įsikūręs Eseisos priemiestyje todėl vadinamas tiesiog Ezeiza. Taip pat Palermo rajone yra Aeroparque Jorge Newbery oro uostas, tačiau jis naudojamas vietiniams skrydžiams.
[taisyti] Sportas
Kaip ir visoje Argentinoje, Buenos Airėse labai populiarus futbolas. Buenos Airėse didžiausia futbolų klubų koncentracija pasaulyje. Net keletas miesto komandų žaidžia aukščiausioje lygoje – Primera divizione. Pačios stipriausios komandos yra River Plate ir Boca Juniors. Kiekvienos šių klubų dvikovos sukelia didžiulį ažiotažą. Iš pajėgesnių klubų taip pat minėtini San Lorenzo de Almagro, Vélez Sársfield, Argentinos Juniors ir Club Atlético Huracán. Skurdžiuose Buenos Airių priemiesčiuose gimė legendinis argentiniečių futbolininkas Diego Armando Maradona, taip pat daug kitų futbolo žvaigždžių.
Buenos Airės bet 3 kartus kandidatavo surengti vasaros olimpines žaidynes: 1956 m. pralaimėjo Melburnui, 1968 m. Mechikui ir 2004 m. Atėnams.
Buenos Airėse vyko pirmosios Panamerikos žaidynės 1951 m., pasaulio krepšinio čempionatai 1950 ir 1990 m., taip pat 1978 m. pasaulio futbolo čempionatas, kurį laimėjo Argentinos rinktinė. 1958-1993 m. Oscar Gálvez trasoje vyko Formulės-1 Argentinos Grand Prix varžybos. Taip pat yra žirgų hipodromai, teniso kortai, golfo laukai, krepšinio, ledo ritulio arenos.
[taisyti] Susigiminiavę miestai
Kadangi Buenos Airės pasaulinės reikšmės didmiestis, todėl susigiminiavęs su daugeliu miestų. Žemiau pateikiami didžiausi.
[taisyti] Nuorodos
- Buenos Airių valdžios puslapis
- Turizmas Buenos Airėse
- Miesto žemėlapiai
- Žemėlapiai ir informacija apie miestą
| Argentinos provincijos |
|
Buenos Airės (sostinės apygarda) | Buenos Airių provincija | Čiakas | Čiubutas | Entre Riosas | Formosa | Katamarka | Kordoba | Korientesas | La Pampa | La Riocha | Mendosa | Misionesas | Neukenas | Rio Negras | Salta | San Chuanas | San Luisas | Santa Fė | Santa Krusas | Santjago del Esteras | Tukumanas | Ugnies Žemė | Žužujus |
